Jau antri metai Vilniaus universiteto afil. prof. Osvaldas Janonis rengia istorinį Surdegio kalendorių. Jame prisimenami įvairūs jubiliejai ir kitos žymios datos. O 2015 metai jomis ypač turtingi.

Prieš 505 metus (1510 m.) Velavskių giminės bajoras Bogdanas Steckovičius Šiško-Staveckis Surdegyje pastatė pirmąją medinę cerkvę. Pagal padavimą, prieš 485 metus, 1530 m. rugpjūčio 24 d. Surdegyje virš šalia cerkvės tryškusio šaltinio apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Nuo tada prasideda miestelio, kaip šventos vietos, istorija. Minimo įvykio garbei Biržų seniūnas Aleksejus Teodorovičius pastatė naują Švč. Trejybės cerkvę. Prieš 390 metų (1625 m.) buvo pastatyta kita mūrinė cerkvė.

Prieš 220 metų (1795 m. vasario 5 d.) Surdegio Šv. Dvasios nužengimo prie apaštalų cerkvei išduotas antiminsas (drobinė skepetaitė, kurioje pavaizduotas Kristus karste ir nukryžiavimo įrankiai, keturi evangelistai. Ant jos buvo leidimas vykdyti liturgiją). XIX a. perrašyti antiminsų tekstai yra rimtas istorinis šaltinis, liudijantis, kad Surdegyje buvo nuolat statomos ir atstatomos cerkvės.

Nenuostabu, kad dauguma datų yra susijusios su Surdegio Šv. Dvasios stačiatikių vienuolynu. 2015 metais sukanka 295 metai (1720 m. lapkričio 28 d.), kai Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas II išleido raštą, patvirtinusį stačiatikių vienuolynų, tarp jų ir Surdegio teises ir laisves. Kitą privilegiją prieš 280 metų (1735 m. vasario 22 d.) pasirašė Lenkijos karalius Augustas III.

Kalendoriuje yra nemažai datų apie vienuolyno plėtimąsi, naujų pastatų statybas, žemės ir kito turto gausėjimą. Štai keletas iš jų.

Prieš 195 metus (1820 m.) iš akmenų pastatytos dvi svečių celės vienuolyne ir viena palivarke. Tai kainavo 300 rublių sidabru. Prieš 180 metų (1835 m.) Rygos stačiatikių lėšomis pastatytas dviejų aukštų apvalių rąstų medinis viešbutis (svečių namai). Jo ilgis – 22,5 m, plotis – 7,6 m, aukštis – 6 metrai. Jame įrengti keturi kambariai ir virtuvė.

Prieš 170 metų (1845 m.) brolijos korpusas padengtas malksna ir nudažytas raudonais dažais. Tai pat pastatyta ledainė, dvi mūrinės celės svečiams ir medinis namas mūriniu pamatu. Prieš 170 metų (1845 m.) pastatytas naujas klojimas. Jo statyba kainavo 13 rublių 47 kapeikas sidabru.

Prieš 145 metus (1870 m.) vienuolyno tvoroje įrengti trys vartai. Prieš 115 metų (1900 m.) prie vienuolyno įrengtas naujas rūsys, suremontuotas vienuolynui priklausantis palivarkas su pastatais (šienine, arklide, klojimu ir gyvulių tvartu) ir pirtis (įdėtos naujos grindys ir lubos, pakeisti langai). Tarpukariu istoriniai vienuolyno pastatai pradėti pritaikyti katalikų bažnyčios, švietimo ir ūkio reikalams. Prieš 90 metų (1925 m.) pusė mūrinio buv. vienuolyno brolijos korpuso buvo pritaikyta rankinei pieninei (garinė pieninė įrengta 1927 metais).

Kalendoriuje paminėtos ir svarbių istorinių dokumentų, susijusių su Surdegio vienuolynu,  sukaktuvės. Prieš 330 metų (1685 m.) sudarytas Važdėlėse vienuolynui priklausiusių valstiečių inventorius, prieš 190 metų (1825 m.) – vienuolyno žemės planas, prieš 160 metų (1855 m.) – cerkvių turto aprašas, vienuolynui priklausiusio Suosos ežero planas.

Prieš 125 metus (1890 m. spalio 23 d.) vienuolynui perduotas uždaryto Žemaičių Kalvarijos domininkonų vienuolyno turtas: palivarkas (58 dešimtinės), dvi pievos (52 dešimtinės), Alsėdžių ežeras, malūnas, miesto aikštė (4 dešimtinės).

Kalendoriuje pateikta nuomos sutarčių jubiliejų datų. Pavyzdžiui, prieš 145 metus (1870 m.) dvylikai metų išnuomotas vienuolynui priklausęs Jurgiškio (Suosos) ežeras. Prieš 125 metus (1890 m. birželio 26 d.) su valstiečiu Vasilijumi Cetuchinu vienuolynas sudarė Rubikių ežero nuomos sutartį. Prieš 115 metų (1900 m.) už 45 rb. sidabru vienuolynas išnuomojo Juostininkų vasarvietę Petrui Lebedinskui.

Dalis kalendoriaus datų primena vienuolyno dvasinę ir švietėjišką veiklą. Prieš 125 metus (1890 m.) Kauno vyskupo Kirilo pasiūlymu prie vienuolyno įsteigta raštingumo mokykla. Prieš 120 metų prie vienuolyno pradėjo veikti cerkvinė parapinė mokykla. Vaikai buvo mokomi ir valgydinami nemokamai.

Prieš 115 metų (1900 m.) vienuolyno cerkvinėje parapinėje mokykloje mokėsi 18 mokinių (16 berniukų, dvi mergaitės). Pagal tautybes: stačiatikių – keturi, katalikų – devyni, judėjų – penki). Vienuolynas pilnai išlaikė aštuonis berniukus. Žinoma, kad prieš 105 metus (1910 m.) vienuolyno cerkvės parapinėje mokykloje mokėsi 10 katalikų vaikų. Prieš 100 metų (1915 m.) vienuolyno cerkvės parapinėje mokykloje iš viso buvo 20 vaikų. Prieš 125 metus (1890 m.) prie vienuolyno veikė berniukų prieglauda, o prieš 100 metų (1915 m.) vyskupija vienuolyne organizavo savotišką reabilitacinį centrą sužeistiesiems.

Kalendoriuje paminėta daug vienuolių, kurių dalis į Surdegio vienuolyną buvo atkeliami atgailai. Kiekvienas įrašas slepia tam tikrą istoriją. Prieš 125 metus (1890 m.) „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgos“ 19-ajame numeryje Nepažįstamas paskelbė žinutę apie vienuolyno vyresniojo savižudybę. Tai buvo Igumenas Serafimas (Georgijus Fiodorovas), gimęs 1843 m. Lūgos apskrityje. 1889 m. cerkvės pertvarkymui jis paaukojo 600 rublių. Jo buvimo Surdegyje metu buvo nudažyta Šv. Dvasios cerkvė, nutapytos naujos ikonos, įveisti gėlynai ir daržai. 1890 m. pradėtas balos nusausinimas dideliam sodui įveisti. Jam vadovaujant buvo pradėta viešbučio ir būsimosios parapinės mokyklos statyba. Ilgai sirgo, o Žolinės išvakarėse nusižudė dėl įsisenėjusios dvasinės ligos.

Kalendoriuje paminėtos leidinių apie Surdegio vienuolyną sukaktuvės. Pavyzdžiui, jau prieš 200 metų (1815 m.) Amvrosijus (Andrejus Ornatskis) knygos „История российской иепархии…“ VI dalyje pateikė žinių apie vienuolyną.

Prieš 140 metų (1875 m.) Sankt Peterburge išleista brošiūra „Сурдегский свято-духовский мoнастырь“. Prieš 85 metus (1930 m.) Panevėžio rusų švietimo draugija išspausdino lapelį „Сурдегская чудотворная икона Божией Матери“. Kalendoriuje minimos ir kraštiečių publikacijos.

Prieš 95 metus (1920 m. gegužės 9 d.) Matas Strolis slapyvardžiu Federalistas „Lietuvos ūkininko“ 19-ajame numeryje paskelbė žinutę apie vienuolyno turto paskirstymą. Prieš 85 metus (1930 m.) K. Pajuodytė „Dirvos“ (JAV) 12-ajame ir 13-ajame numeriuose paskelbė straipsnį „Surdegis“, kuriame pateikė istorinių žinių apie vienuolyną, o „Mūsų krašto“ laikraščio 15-ajame ir 16-ajame numeriuose pradžios mokyklos vedėjas Balys Kašponis paskelbė straipsnį „Surdegis“.

Dalis datų primena įtemptus vienuolyno ir Surdegio dvaro santykius. Prieš 225 metus (1790 m. rugsėjo 13 d.) kunigas Vilniaus vienuolynų vietininkas Silvestras Bulajus bylinėjantis vienuolynui su grafu Jonušu Tiškevičiumi dėl žemių teismui pateikė dvarininkės Anos Staveckajos-Belevičiovos-Gorodenskajos testamento originalą. Ta byla truko kelis dešimtmečius. Prieš 210 metų (1805 m.) vienuolynas pakartotinai padavė prašymą Vilkomiro (Ukmergės) žemutiniam žemės teismui priimti galutinį sprendimą dėl iškilusio su grafu Jonu Tiškevičiumi ginčo.

Kalendorius primena, kad prieš 100 metų (1915 m.) Sinodo nurodymu Surdegio vienuoliai buvo evakuoti į Maskvą (oficialiai vienuolynas savo veiklą baigė 1917 m., kai Rusijoje įvyko Spalio perversmas).

Šiandien kalendorius tarsi ragina atkreipti dėmesį į Anykščių krašto provincijos miestelį, jo garsią ir labai specifišką praeitį, vertingą ir be priežiūros nykstantį jo istorinį centrą.

Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos informacija