Ilgą ir tamsų rudens vakarą galima paįvairinti, atsivertus vieną iš naujųjų Anykščių krašto autorių knygų. Pristatome šiuos leidinius, kuriais mūsų krašto kūrėjai atskleidė literatūrinės kūrybos galimybių įvairovę.

Janina Aleknavičienė. Angelo praradimas. – Utena: Utenos spaustuvė, 2007. – 92 p.

Šioje knygoje – pasakojimai ir pamąstymai apie žmogaus gyvenimo kelius ir klystkelius. Trumpos situacijų novelės, apeliuojančios į moralinę potekstę, yra labai artimos klasikinėms pasakėčioms naujos, šių laikų problematikos fone.

Autorė, iki šiol dažniau eiliavusi, šįkart prabyla į skaitytoją paprasta ir kiekvienam suprantama proziško pasakojimo maniera, nepretenduojančia į filosofinę mintį, tik gausiai sušildyta mažybine leksika ir didaktiniais akcentais.

Redaktorė Ona Buinevičienė:

Kaip būtų gera, jeigu gyvenimas būtų kaip pasaka. Tačiau, anot knygos autorės, "ne visais keliais vaikšto pasakos". Ir mums, kaip tai vieno pasakojimo lauko ramunėlei, "rudens vėjai nudrasko lapelius, atėjusi žiema nuskina paskutinį žiedą"... Tai kaip pragyvensi tą tau duotą atkarpą, vadinamą gyvenimu? Apie ką mąstysi tada, kai matysi, "kaip laiko plyšyje viskas sustoja, sustingsta ir apmiršta tarp Gyvybės ir Mirties?"
 
Autorė nepateikia gatavų receptų, bet kelia klausimus, verčiančius mus perkainoti vertybes.

"Žmogus turi gyventi ten, kur gimė. Kitaip jis gyvena be prisiminimų, be kvapų, be garsų. Jis lieka vienišas. Gal todėl dabar žmonės tokie nelaimingi, skubantys? Per skubėjimą nebejaučia žemės?" O juk jei žmogus "pykčio nuodus panaudotų gėriui, graži ir laiminga būtų mūsų žemelė".

Šie pasakojimai skatina gilintis, kodėl neretai peržengiama riba, skirianti gėrį nuo blogio. Tik vienas žingsnelis, vienas menkutis nukrypimas – ir nusvyra dar vieno prarasto angelo sparnai...

Vytautas V. Landsbergis. Šisbeitas. – Vilnius: Kronta, 2007. – 283 p.

Šioje Vytauto V. Landsbergio eseistikos, pokalbių ir komentarų knygoje surinkti įdomiausi, kartais kontraversiški, kartais skaudūs, kartais šmaikštūs autoriaus 1999-2006 metų žurnalistinės veiklos pavyzdžiai. Knyga buvo sudaryta iš autoriaus tekstų, spausdintų periodikoje: "Delfyje", "Bernardinuose", "Drauge", "Lietuvos žiniose", "Literatūroje ir mene" bei "Šiaurės Atėnuose".

Tekstuose su humoru, paprastai ir kiekvienam skaitytojui suprantama kalba svarstomos visuomeninės ir dvasinės Lietuvos problemos, dalijamasi kūrybinės virtuvės paslaptimis, kalbinami garsūs ir daug Lietuvai nusipelnę kultūros bei visuomenės veikėjai – A. Nyka-Niliūnas, Jonas Mekas ir kiti.

Kęstutis Arlauskas. Skerdyklos balandžiai. – Utena: Kamonada, 2007. – 198 p.

Naujasis produktyvaus kavarskiečio rašytojo K. Arlausko romanas padės geriau suprasti pokario jaunuolius – Prezidento Valdo Adamkaus bendraamžius, kuriems teko kitoks likimas – išgyventi pokario Lietuvoje. Kartu su romano herojumi Kaziu, per savo dar vaikišką neapdairumą pražudžiusiu gimtuosius namus ir net motiną, skaitytojui teks išgyventi kelerius metus pogrindyje, niekada nežinant, kas yra tavo draugas, o kas – priešas.

Įtempto siužeto, praturtinto autentiškomis Ukmergės krašto netolimos praeities detalėmis, romanas iš tiesų pasibaigs kiek anksčiau, nei jo herojus kartu su skaitytojais pasieks paskutinį puslapį.

Ko gero, išvarginęs autorių pernelyg užsitęsusiu savo gyvenimu ir net pačiam rašytojui nusibodęs, praradęs savo charakterio spalvas, tremtinys Kazys kūrinio pabaigoje iš herojaus virs tik paskubomis aprašoma ir itin sparčiai senstančia būtybe, kurią rašytojui tenka tiesiog per prievartą aplipinti dokumentiniais ar svetimų kraštų etnografiniais faktais.

Apmaudu trokšti net ir knygos herojaus mirties – bet verčiau jau jis tąkart būtų žuvęs drauge su kitais, o vietoj romano būtų likusi šauni apysaka.  

Vygandas Račkaitis. Devynžiedė. Dailininkas Robertas Žukauskas. – Utena: Utenos Indra, 2007. – 130, (8) p.

Rašytojas ir vertėjas Vytautas Visockas:

Kaip ir anksčiau išėjusiose knygose "Miško etiudai", "Latavos etiudai", taip ir šiame miniatiūrų rinkinyje – etiudų romane "Devynžiedė" Vygandas Račkaitis toliau ieško mus supančiame gamtos pasaulyje grožiu, harmonija įvaizdintų idėjų, verčiančių apmąstyti būties prasmę, dovanojančių atradimo džiaugsmą, lemiančių vienokias ar kitokias nuotaikas, būsenas. Savo mintimis, pastebėjimais autoriui rūpi pasidalinti ir su skaitytoju, neabejingu gamtos grožiui.

..."Devynžiedę" Milda Telksnytė redagavo. Dedikuota ji "mieliems vaikaičiams Indrei ir Jonui Mindaugui su palinkėjimais surasti savo devynžiedę".

..."Devynžiedės" dar neperskaičiau, jos nereikia, negalima skaityti vienu prisėdimu. Skaityti ją reikia ištisus metus. Ir kiekvieną kartą rasi vietų, kur rašoma tarsi apie šią dieną: "Nuo aušros ligi aušros bėga vasara, jau pastebimai patrumpėjo diena, pritilo paukščiai... Išgirstu ir banguojančios, jau sustandėjusios žolės balsą. Tiksliau kuždesį, tai lyg užkalbėjimas. Kad visiems mums, skraidantiems, bėgiojantiems, vaikštantiems, ropojantiems, ateis laikas tapti žole..."

-anykštėnai