Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2017-06-01   VILNIUS: anykštėnų įspūdžiai iš senojo Vilniaus universiteto
 
 

Vilniaus Anykštėnų Sambūrio nariai, tęsdami ekskursijų ciklą, gegužės 25-ąją aplankė Vilniaus universiteto biblioteką ir senųjų rūmų kompleksą. Jį sudaro 13 pastatų kartu su Šv. Jonų bažnyčia, varpine ir 13 kiemų.

Žvalgydamiesi po seniausią, jėzuitų 1570 metais įkurtą akademinę Lietuvos biblioteką, prisiminėme ir ką tik buvusią gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

Anykštėnai Vilniaus universiteto kiemelyje.

Vilniaus universiteto bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus salėje susėdę už didžiulio, gal net paties didžiausio ir įspūdingiausio Lietuvoje stalo, pasigėrėjome freskomis, senoviniais bibliotekos baldais ir knygomis. Galima sakyti, akimirkai laiko juosta persikėlėme kelias amžiais atgal. Buvo nepaprasta. Čia didžiausia senųjų leidinių saugykla Lietuvoje.

Čia saugoma ir pirmoji išspausdinta lietuviškoji knyga Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Šiandien pasaulyje yra žinomi tik du išlikę šios knygos egzemlioriai iš 1547 metais išleisto 100–200 egz. tiražo. Antra tokia knyga dar yra Torūnės (Lenkija) universiteto bibliotekoje.

P. Smuglevičiaus salėje.

Minint Vilniaus universiteto įkūrimo datą 1579 m. balandžio 1 dieną, kasmet šią dieną bibliotekoje galima pamatyti eksponuojamą pirmąją lietuvišką knygą. O šiemet, minint „Katekizmo“ 470-ąsias metines, Vilniaus anykštėno Petro Kalibato leidykla-spaustuvė „Petro ofsetas“ 100 egz. tiražu išleido jo originalią kopiją – faksimilę.

Be galo įdomu buvo apžiūrėti Baltąją salę (observatoriją), Joachimo Lelevelio salę, skaityklas ir jose esančią ekspoziciją. Filologijos fakulteto koridoriuje galima tyrinėti ar tiesiog grožėtis Petro Repšio freskomis Kristijono Donelaičio „Metų“ tema, sukurtomis Vilniaus universiteto 400-mečio proga. Svečiams sunku patikėti, kad tai – tik koridorius, kuriame paprastai studentai laukia egzamino ar kito įvertinimo.

Filologijos fakulteto koridoriuje.

Prisiminiau, kad vaikystėje turėjau šilkinę skarelę, išmargintą Vilniaus universiteto bokštais, pastatų skliaustais, buvo ir skaičius 400. Tai buvo pramoniniu būdu masiškai pagaminta skarelė, skirta Vilniaus universiteto keturišimtajam jubiliejui. Tačiau tik dabar sužinojome, kaip buvo sunku, kiek reikėjo pastangų šiai šventei suorganizuoti. Juk Vilniaus universitetas savo amžiumi vos ne dvigubai lenkė visus kitus seniausius buvususios Sovietų Sąjungos universitetus.

Vilniaus universiteto Didžiajame kieme.

Apžiūrėję Šv. Jonų bažnyčią, pasiklausę vargonų muzikos, nepraleidome progos įlipti į varpinę ir pasigrožėti Vilniaus panorama. Mes visi gerai žinome, kad aukščiausia Lietuvoje yra Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, o ši varpinė – aukščiausias Vilniaus senamiesčio statinys.

Vilniaus universiteto centrinis pastatas iš Šv. Jonų bažnyčios.

Nevertinome, iš kurio bokšto atsiveria gražesnė panorama. Tiesiog labai gražu Anykščiuose, labai gražu ir Vilniuje. Tik va, lipant paskutinius laiptelius, visi natūraliai patyrėme, kad Anykščių bažnyčios bokšto laiptai gerokai modernesni...

Vilniaus panorama.

Ekskursijos metu buvo įdomu ir malonu stebėti akademiką Antaną Tylą, rodžiusį didžiulį susidomėjimą. Mokslininkas per visą gyvenimą, ko gero, praleido daugiau laiko šiame universitete, nei mes, visi likę ekskursijos dalyviai, kartu sudėjus. Tačiau ir šį kartą akademikas rado daug jo dėmesio vertų eksponatų.

Tai pavyzdys, kad negalioja nuostata, jog jei vieną sykį buvai muziejuje, tai jau viską matei ir viską žinai.

Regina SMETONAITĖ
Laimučio REGELSKIO nuotraukos

 
 
    Atgal...