Šviesią spalio pavakarę į Vilniuje K. Sirvydo gatvėje įsikūrusius Lietuvos rašytojų sąjungos rūmus susirinko gražus būrys Vilniaus anykštėnų. Juos priviliojo kraštietės humanitarinių mokslų daktarės, senosios lietuvių literatūros tyrinėtojos ir rašytojos Jurgos Žąsinaitės šiais metais pasirodžiusio romano „Azuritijos kardinolai“ sutiktuves.

Rašytojų sąjungos leidyklos išleista J. Žąsinaitės knyga jau buvo pristatyta vasario mėnesį Vilniaus knygų mugėje „Litexpo“ parodų rūmuose, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės ir Vilniaus A. Mickevičiaus viešosiose bibliotekose, Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune, Utenos A. ir M. Miškinių bei Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosiose bibliotekose.

Vilniaus anykštėnams skirtame knygos pristatyme drauge su autore dalyvavo Vilniaus Anykštėnų Sambūrio (VAS) tarybos narys akademikas Antanas Tyla, Edukologijos universiteto Lietuvių ir lyginamosios katedros vedėja, literatūrologė docentė Žydronė Kolevinskienė, rašytoja Gintarė Adomaitytė. Nuostabiais muzikos kūriniais susirinkusiuosius džiugino garsi operos solistė, VAS tarybos narė Rasa Juzukonytė ir pianistė profesorė Aušra Motuzienė.

Dalyvavo VAS tarybos nariai dr. Irma Randakevičienė, Janina Baublienė, Albinas Milašiūnas, Antanas Stackevičius bei gausus būrys Sambūrio narių: dr. Audronė Galvonaitė, dr. Jonė Vaičiūnienė, Vytautas Rimša, Laimutis Regelskis, Janina ir Vytautas Biliūnai, Birutė Širvinskienė ir kiti.

Renginį moderavusi rašytoja G. Adomaitytė, pristatydama knygos autorę, atkreipė dėmesį, kad jos romanas „Azuritijos kardinolai“ – jau antrasis grožinis kūrinys, J. Žąsinaitė 2008 m. debiutavo apysaka „Akmeniniai Avondalio namai“. G. Adomaitytė kalbėjo apie vaizdingą romano kalbą, „žodžio ornamentiką“, nurodė, kad „Azuritijos kardinolai“ išsiskiria daugiasluoksniu pasakojimu, skirtingomis ir kartu susijungiančiomis personažų istorijomis, t. y., siužetinė linija, kurios centre atsiduria pagrindinė kūrinio herojė, išvykstanti į žaliąją Azuritiją uždirbti motinos gydymui.

Akademikas A. Tyla prisipažino, kad jis kaip istorikas J. Žąsinaitės romane įžvelgęs kiek kitas vertes. Labiau kreipęs dėmesį į pagrindinės veikėjos Pelagijos žmoniškumo motyvacijas. Profesorius teigė, kad Pelagija visą aprašomą laikotarpį veikė žmoniškumo orbitoje, kad ji buvo prisirišusi prie ilgalaikių vertybių. A. Tyla atskleidė, jog knygoje ieškojęs atsakymo, kuo gyvena po jo išaugusi karta, kokie galimi emigracijos stabdymo būdai. Profesorius akcentavo „Azuritijos kardinoluose“ itin įtemptus pagrindinės veikėjos Pelagijos ir jos motinos santykius. Pabrėžė, kad motinystė ‒ dovana, kuri moterį padaro kilnią.

Literatūrologė Ž. Kolevinskienė kalbėjo apie J. Žąsinaitės romane itin ryškias vienišos moters tapatybės paieškas. Ji tikino, kad skaitytojas kūrinyje ras moters ir dukters, gimdytojos ir krikštamotės tarpusavio santykių liniją. Taip pat knygoje išryškėja „savų“ ir „svetimų“ moterų vaidmenys. Ž. Kolevinskienė atkreipė dėmesį į romano vizualumą, netikėtus palyginimus, žongliravimą žymiais vardais ir sąmojais.

Literatūrologė samprotavo apie kūrinyje varijuojamus sapno ir kaltės motyvus. Ji teigė, kad sapnas interpretuojamas kaip tam tikra realaus gyvenimo kompensacija, kurioje istorija pasakojama per jungiamuosius „gerosios“ ir „blogosios“ motinos archetipus. Kaltės motyvas, anot Ž. Kolevinskienės, tapatinamas su sugrįžimu, kuris gali būti prilyginamas tiek sugrįžimui į namus, tiek į patį save.

Knygos autorė J. Žąsinaitė atviravo, kad romaną rašė kone 10 metų. Pradėtas jis buvo dar gyvenant Airijoje, vėliau į tą dešimtmetį įsiterpė doktorantūros studijos, disertacijos gynimas, trijų vaikų auginimas. J. Žąsinaitė kalbėjo apie ypatingą meilę senam, iš bendrinės kalbos beveik išstumtam lietuviškam žodžiui. Sakė, kad vaizdingų posakių mokėsi iš ją auginusios močiutės, taip pat daug tarmybių surinkusi dialektologinių praktikų metu. Autorė dėkojo knygos redaktorei Bronei Vinevičienei, kuri labai atsakingai, profesionaliai koregavo jai patikėtą „Azuritijos kardinolų“ rankraštį.

Pristatydama savo romaną, J. Žąsinaitė nurodė, kad Azuritija ‒ tai kraštas, į kurį išvyksta pagrindinė romano herojė, o intriguojančiame kūrinio pavadinime figūruojantys kardinolai neturi nieko bendra su dvasininkų titulu, tai ‒ artimųjų vardais pavadintos akvariumo žuvelės. Autorės išgalvota Azuritija ‒ kiekvienam romanui svetima šalis, jos pavadinimas sudarytas iš konkrečias vietoves simbolizuojančių pirmųjų raidžių.

Aplink Azuritiją sukasi ir viena svarbiausių romano ašių ‒ pagrindinės veikėjos Pelagijos emigracijos patirtys. Atskiras dėmesys romane skiriamas akvariumui, kuriame plaukioja Pelagijos artimųjų vardais pavadinti kardinolai. Akvariumas ‒ tarsi atspindys, kopija prarasto pasaulio, turėto gyvenimo, jame itin svarbios tikėjimo ir meilės paieškos.

J. Žąsinaitės knyga „Azuritijos kardinolai“ Vilniaus anykštėnų buvo itin šiltai sutikta. VAS  pirmininkė Regina Smetonaitė, sveikindama knygos autorę, renginio dalyvius, džiaugėsi šviesiais anykštėnais, jų pasiekimais.

J. Žąsinaitės romano sutiktuvės kraštiečiams paliko daug gražių, įsimintinų įspūdžių. Tai buvo ne tik Vilniaus anykštėnės išleistos knygos šventė, bet ir mokslo bei muzikos šventė. Žymus istorikas akademikas Antanas Tyla galbūt pirmą kartą pristatė literatūros kūrinį, bet tai atliko profesionaliai. Pristatydamas romano siužetą, jis meistriškai priminė realius mūsų istorijos puslapius. Išklausius akademiko įžvalgų, tiesiog norėjosi paimti knygą ir iš karto ją visą perskaityti.

Dėkojome ir žavėjomės operos solistės Rasos Juzukonytės parengta muzikine programa ir atliekamomis dainomis. Buvo įspūdinga. Džiaugiamės ir didžiuojamės Anykščių krašto Kūrėjais.

VAS informacija

Vytauto Rimšos nuotraukos