Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2018-02-13   VILNIUS: anykštėnai paminėjo Lietuvos Respublikos šimtmetį
 
 

Vilniaus anykštėnų sambūris (toliau VAS) turi keletą gražių tradicijų. Viena jų – Vasario 16-osios minėjimai. Juos Vilniuje, Signatarų namuose, VAS rengia kasmet, nuo pat Sambūrio įsikūrimo. Šiemet į Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio ir Nepriklausomybės šventę VAS nariai buvo pakviesti šešioliktąjį kartą.

Vasario 16-osios ir Lietuvos Valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimas Vilniuje šiemet įvyko vasario 10-ąją, šeštadienį, nuo 11 valandos.

Pirmojoje eilėje (iš kairės): VAS pirmininkė Regina Smetonaitė ir signataro S. Kairo jaunieji giminaičiai: Gabija su mama ir broliukais Tomu bei Matu. Vytauto Rimšos nuotrauka.

Šventę pradeda dvi jos vedėjos: Gabija ir Regina. Laimučio Regelskio nuotrauka.Į jį susirinko daug garbių svečių, VAS narių ir Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ atstovų (Garbės pirmininkas Algimantas Indriūnas, dr. Juozas Lapienis bei Juozas Martinonis su žmonomis, Irena Sirusienė, Vytautas Rimša ir kt.). Apskritai, jubiliejinė šventė šį kartą sulaukė didelio anykštėnų dėmesio – teko net iš anksto registruoti būsimus dalyvius, o salę maksimaliai užpildyti kėdėmis. Tuo pasirūpino VAS tarybos narė Janina Baublienė ir Signatarų namų muziejaus darbuotojai.

Lietuvos Valstybės atkūrimo jubiliejinis minėjimas prasidėjo Valstybės himnu, kurį pakilai sugiedojo visi dalyviai. Paskui VAS pirmininkė Regina Smetonaitė pasveikino dalyvius su šventėmis, pristatė svečius ir renginio programą. Be to, ji priminė, kad čia nesą pranešimų, nes kalbėsią vien Nepriklausomybės akto signatarų giminaičiai.

Pirmieji žodį anykštėnams tarė patys jauniausieji šventės svečiai. Tai – signataro Stepono Kairio brolio Antano proanūkiai. Tomas Mizevas perskaitė Nepriklausomybės aktą, o su sesute Gabija dar padeklamavo ir po eilėraštį. Paskui su broliuku Matu jie talkino renginio vedėjai Reginai.

Nepriklausomybės Aktą skaito Tomas Mizevas. Laimučio Regelskio nuotrauka.

Apie Lietuvos tremtinių vargus Sibire ir jaunuolių bandymą pabėgti per Mongoliją bei Kiniją iš tremties į laisvę Amerikoje įdomiai papasakojo signataro Antano Smetonos brolio Motiejaus anūkė Sigita Smetonaitė-Petrauskienė.

Išgyvenimus tremtyje mena Sigita Smetonaitė-Petrauskienė. Laimučio Regelskio nuotrauka.

Apie svajones bei jaunystę laisvoje Lietuvoje, atkūrus nepriklausomybę, kalbėjo signataro Jono Vileišio sesers proanūkė, Dailės akademijos studentė Kamilė Krasauskaitė.

Apie svajones bei jaunystę laisvoje Lietuvoje kalba studentė Kamilė Krasauskaitė. Laimučio Regelskio nuotrauka.

Paskui apie senąjį Vilnių, Lenkijos okupacijos metus, sunkią lietuvių padėtį ir pasipriešinimą bei tautinę ir kultūrinę veiklą Šv. Mikalojaus bažnyčioje prisiminimais pasidalino sėsli vilnietė (čia pragyveno keturios jos giminių kartos!) Ona Marija Horodničiūtė, signataro Jono Vileišio anūkės Redos Tursaitės bičiulė. Susitikime dalyvavo ir pati R. Tursaitė bei Antano Smetonos brolio Igno anūko Juliaus žmona Danutė Smetonienė.

Ona Marija Horodničiūtė pasakoja apie prieškario lietuvių išgyvenimus Lenkijos okupuotame Vilniuje. Laimučio Regelskio nuotrauka.

Minėjimo programą paįvairino muzikinė dalis. Šventės pradžioje ir pabaigoje, akomponuojant Birutei Barauskienei, keletą dainų atliko solistas Henrikas Barauskas, o muzikos kūrinius signataro Prano Dovydaičio pianinu meistriškai pagrojo signataro Jokūbo Šerno brolio anūkė, dažna VAS renginių viešnia, pianistė B. Šernaitė-Barauskienė.

Koncertuoja pianistė Birutė Šernaitė-Barauskienė. Laimučio Regelskio nuotrauka.

Šventė baigėsi VAS pirmininkės R. Smetonaitės padėka, gėlėmis ir dovanomis svečiams bei tradicine daina „Lietuva brangi“. Taip Vilniaus anykštėnai atsisveikino su pirmuoju ir peržengė antrojo Lietuvos Respublikos šimtmečio slenkstį.

Romualdas Vytautas Rimša
Vilnius, 2018 02 13

Autoriaus ir Laimučio Regelskio nuotraukos

 
 
    Atgal...