Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2020-02-18   Naujos anykštėnų knygos – nuo mokslo monografijos iki pluošto eilėraščių
 
 

2019-ųjų antroji pusė buvo paženklinta pluoštu naujų anykštėnų knygų, šįkart išsiskiriančių temų ir žanrų įvairove.

Tomas Baranauskas. Pabaisko mūšis : šaltiniai ir interpretacijos : monografija. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2019. – 336 p.

Knygoje nagrinėjamas 1435 m. rugsėjo 1 d. įvykęs Pabaisko (Ukmergės, Šventosios) mūšis, kuriame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio kariuomenė, padedama lenkų pulkų, įveikė Švitrigailos ir jam talkinusio Vokiečių ordino Livonijos krašto magistro kariuomenę. Mūšis analizuojamas ne tik karybos aspektu (aptariamas kariuomenių dydis, jų išsidėstymas ir veiksmai mūšio lauke), bet ir stengiamasi išsiaiškinti jo politinius tikslus bei poveikį Lietuvos valstybingumo raidai.

Pabaisko mūšis lėmė 1432–1438 m. Lietuvos vidaus karo baigtį. Prielaidas šiam karui kilti sudarė 1429 m. iškelta Vytauto karūnavimo idėja ir su ja susiję Jogailos dinastiniai planai, priešingi Lenkijos diduomenės siekiams. Prasidėjęs kaip dinastinis konfliktas 1434 m. karas įgijo socialinį bei etninį pobūdį. Siekdamas sutelkti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenę Žygimantas Kęstutaitis Trakų privilegija sulygino lietuvių ir rusėnų bajorijos socialines teises ir suteikė naujų teisių Lietuvos bajorijai. Šis Žygimanto Kęstutaičio sprendimas dinastiniam konfliktui suteikė vertybinį pagrindą, o pergalė Pabaisko mūšyje reiškė ir jo politikos pergalę. Savo ruožtu tai paskatino lietuvių ir rusėnų visuomenių politinę bei kultūrinę sintezę ir lėmė tolesnę Lietuvos valstybės raidą. Šiuo aspektu Pabaisko mūšį galima laikyti lemtingu mūšiu – tai kova ne su išorės priešais, bet vidaus kova dėl tolesnės Lietuvos valstybės raidos krypties.

Albina Marija Jurgė Pajarskaitė, Elvydas Jačėnas, Rita Šlaitaitė. Pašaukti tikrajai laisvei : kunigas Stasys Yla ir sesuo Augusta – Apolonija Sereikytė. – Kaunas : Naujasis lankas, 2018. – 238 p., iliustr., faks., geneal. schem., portr.

Leidinys skiriamas Lietuvos valstybės atkūrimo ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų vienuolijos įkūrimo Putname (JAV) 100-mečiui (1918–2018).

Vieni žymiausių šios vienuolijos veikėjų buvo sesuo Augusta – Apolonija Sereikytė ir kunigas Stasys Yla, kilę iš Anykščių krašto. Šių dviejų asmenų Viešpačiui Dievui pašvęstą gyvenimo kelią aprašė vienuolės A. Sereikytės sūnėnas E. Jačėnas, kunigo S. Ylos sesers anūkė Rita Šlaitaitė bei vienuolė Albina Marija Jurgė Pajarskaitė. Dokumentinės apybraižos įtikinamai atskleidžia kunigo S. Ylos (1908–1983) ir vienuolės A. Sereikytės (1907–2002) gyvenimus ir turėtų būti įdomios Ylų, Semėnų, Sereikų giminių palikuonims.

Lietuvos privačių muziejų žinynas / sudarytojas Eimantas Kontrimavičius. – Vilnius : Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos, 2019. – 288 p., iliustr.

Pirmasis bandymas sutelkti ir viename leidinyje pristatyti pačias įvairiausias penkiuose šalies regionuose veikiančias muziejines ekspozicijas bei sukauptas privačias kolekcijas, atvertas lankytojams. Per šimtą privačių sumanymų ir iniciatyvų pristatanti knyga-albumas atskleidžia, pasak žinyno sudarytojo anykštėno E. Kontrimavičiaus, įdomių, charizmatiškų, darbščių, savo kraštą mylinčių žmonių pastangas kaupti ir populiarinti kultūros vertybes. Informacija apie privačius muziejus pateikiama pagal Lietuvos etnografinius regionus.

Vytas Antanas Tamošiūnas. Mano gyvenimo žingsniai : nuo purienų iki imunologijos. – Vilnius : Petro ofsetas, 2019. – 224 p., iliustr.

Akademiko, biomedicinos mokslų habilituoto daktaro prof. Vyto Antano Tamošiūno atminties (memuarų) knyga, vedžiojantį skaitytoją mokslininko gyvenimo takais nuo Pumpėnų (Pasvalio r.) apylinkių pro Kupiškio kraštą Vilniaus link, o paskui atvedanti nuo Vilniaus į Anykščių apylinkes. Niūronyse – šios knygos autoriaus vasaros sodyba, tad mokslininko mintys vyresniame amžiuje vis dažniau sukasi apie Anykščius ir anykštėniškąsias vertybes, pasak autoriaus, „apie saulėlydį Anykščiuose“.

Vaižgantas apie... : citatų rinkinys / sudarė Tautvydas Kontrimavičius. – Anykščiai : A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, 2019. – 168 p., iliustr.

Dvasininko, rašytojo ir publicisto, iš Anykščių krašto kilusio šviesuolio Juozo Tumo-Vaižganto (1869–1933) įvairiu gyvenimo laikotarpiu tekstuose užrašytos mintys, kurių įtaigumas, žodžio lankstumas bei prasmės gylis nekelia abejonių ir šimtmečiui praėjus. Vaižganto pasisakymus įvairiomis kasdienybės temomis šio kūrėjo 150-ųjų gimimo metinių proga perskaitė ir citatas surinko šiandieninės Lietuvos šviesuomenės atstovai: kultūros darbuotojai, mokiniai ir jų mokytojai. Originalios išvaizdos knyga – ir vilniečio dailininko Mariaus Zavadskio autorinis kūrinys.

Algirdas Ražinskas. Kasandra : įrašai be datų : [eilėraščiai]. – Anykščiai : Marčiupys, 2019. – 120 p., iliustr.

Kalbėdamas apie savo septintąją knygą, pats autorius Algirdas Ražinskas prasitarė, kad gyvenimas iš neįgaliojo vežimėlio dažnai būna kitoks: už jo pasaulis verda, liepsnoja. Į „Kasandros“ puslapius sugulė Antikos simbolikos inspiruoti posmai, poetiniai apmąstymai apie amžinąsias vertybes bei siekį jas patirti. Autoriui įprasti gilūs filosofiniai pamąstymai suteikia galimybę atsakymus rasti ir pačiam skaitytojui. Bet ypač džiugu, kad viena atidi skaitytoja, „Kasandrą“ perskaičiusi pirmiausiai dėl jo dvelksmo Antikos dvasia, tos epochos žinovė Dalia Dilytė-Staškevičienė tiesiai šviesiai prasitarė: anykštėno Algirdo filosofinė poezija niekuo nenusileidžia šiuo metu nacionaliniu mastu pripažintų rašytojų kūrybai.

„Per tamstos laišką į mane padvelkė tikras pavasaris“ : Antano Vienuolio-Žukausko ir tremtinių bei politinių kalinių ir jų artimųjų epistolinis palikimas : šaltinių publikacija  / sudarė ir parengė Inga Liepaitė, Antanas Verbickas. – Anykščiai : A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, 2019. – 496 p., portr., iliustr.

Knygoje skelbiamas iš Anykščių kilusio rašytojo, pirmojo memorialinio muziejaus Lietuvoje – dabartinio A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Anykščiuose – 1927 metais įkūrėjo ir tris kartus (1947, 1951 ir 1955 m.) Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu išrinkto Antano Vienuolio-Žukausko (1882–1957) ir tremtinių bei politinių kalinių ir jų artimųjų epistolinis palikimas. Jį sudaro 175 laiškai, atvirlaiškiai, atvirlaiškiai-perlaidos, telegramos ir sveikinimai, kurių chronologinės ribos – 1944–1957 metai. Šaltinių publikacija parengta su išsamiais komentarais.

Skelbiamas epistolinis palikimas ir jį papildantys šaltiniai tampa kilnių dideliu jautrumu pasižymėjusio A. Vienuolio-Žukausko siekių ir darbų liudininkais. Iš laiškų turinio atsiveria sudėtingo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio Lietuvos kultūrinio, politinio ir visuomeninio gyvenimo realijų panorama.

Algimantas Baltakis. Skrynelė dvigubu dugnu. – Vilnius : LRS leidykla, 2020. – 168 p.

Algimantas Baltakis – gyvasis mūsų literatūros klasikas, poetas, dainų tekstų autorius, literatūros kritikas, vertėjas, redaktorius, priklausantis vadinamajai „trisdešimtųjų metų gimimo“ Lietuvos poetų kartai, kuri, galima sakyti, atgaivino pokario metais nuskurdintą, šiapus „geležinės uždangos“ kurtą lietuvių poeziją. Tai vienas žinomiausių Lietuvos poetų, išleidęs gausybę poezijos knygų, prisidėjęs prie festivalio „Poezijos pavasaris“ steigimo kartu su bičiuliu poetu Justinu Marcinkevičiumi, pats tapęs šios poezijos šventės laureatu 1966 metais, įvertintas gausybe kitų garbingų apdovanojimų. Algimanto Baltakio poezijai būdingas nuoširdus lyrizmas, viešas, oratoriškas kalbėjimas čia dera su tyliu įsiklausymu į pasaulį ir save.

Pasak paties autoriaus: „Niekad nemaniau, kad gyvensiu taip ilgai ir savo devyniasdešimtmečiui parengsiu naują knygą. Žinoma, kai eiles rašo tokio amžiaus poetas, jose senatvė – jau ne tik tema, bet ir kažkas daugiau. Greta naujų eilėraščių, man prireikė ir skyriaus, pavadinto „Posmai, virtę dainomis“. Parinkau pluoštą eilėraščių, kurie tebedainuojami, ir tik vienas kitas žino, kad tų dainuojamų eilėraščių autorius, kartu su kompozitoriais, yra – Algimantas Baltakis.“ Knygą paįvairina ir dešimt trumpų, eseistinių prozos intarpų, fiksuojančių autoriaus impresijas apie gyvenimą, kūrybinius pasirinkimus.

-anykstenai.lt

 
 
    Atgal...