Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2020-11-16   Pro memoria. Mokslininkas agronomas ir Arklio muziejaus kūrėjas Antanas Puodžiukas
 
 

2020 m. lapkričio 16-ąją, vos pradėjęs 98-uosius metus, mirė Arklio muziejaus kūrėjas ir pagrindinis steigimo darbų organizatorius, buvęs ilgametis Elmininkų bandymų stoties ir jos eksperimentinio ūkio direktorius Antanas PUODŽIUKAS (1923–2020).

A+A Antanas PuodžiukasAnykščių kraštas neteko išskirtinės asmenybės: principingo mokslininko, talentingo administratoriaus, nuostabaus šeimos tėvo, drąsaus ir kartu labai kuklaus žmogaus.

Kilęs iš Bebarzdžių kaimo ūkininkų šeimos, savo pavyzdžiu A. Puodžiukas paneigė seną patarlę, bylojančią, kad pranašu savame krašte nebūsi. Po studijų į gimtinę grįžusį ir Elmininkuose pradėjusį dirbti jauną agronomą visi priėmė kaip savą, nes vietiniai žmonės žinojo, kad direktoriaus tėvas buvo darbštus ir sąžiningas ūkininkas.

A. Puodžiukas ne tik kūrė ir organizavo vienintelės Anykščių krašto mokslo įstaigos Elmininkų bandymų stoties veiklą, bet ir pats buvo vyriausiasis mokslo darbuotojas, nuo 1968 m. žemės ūkio mokslų kandidatas, 1993 m. nostrifikuotas biomedicinos mokslų, agronomijos daktaras. Jis pirmasis Lietuvoje Elmininkų žemėse įdiegė specializuotą bulvių sėjomainą, kurią pradėjo plėtoti ir kiti Lietuvos ūkiai.

Išskirtinė A. Puodžiuko asmeninė savybė buvo neišsenkanti pagarba seniesiems darbuotojams ir nuolatinis gebėjimas iš jų mokytis. Jis pasižymėjo ypatingais sugebėjimais viską iki smulkmenų numatyti, suplanuoti, deramai paskirstyti. Iki šiol dar prisimenama, kaip jis iš anksto atsižvelgdavo į galimas kliūtis, nesėkmes, parinkdavo kelis variantus. Todėl niekas jo nematė suraukta iš pykčio kakta – kaip nematė jo veide ir specialiai nutaisytos šypsenos.

Lemtingą įtaką A. Puodžiukas padarė profesoriui Petrui Vasinauskui, kai šis, keliaudamas arkliu po Lietuvą, ieškojo vietos, kur įkurti Arklio muziejų. Vėliau ir pats prof. P. Vasinauskas pripažinęs: „Kai mane kas paklausia, kodėl Arklio muziejui pasirinkau Anykščius, jeigu neturiu noro dėstyti visų argumentų, atsakau trumpai: todėl, kad čia yra Antanas Puodžiukas. Šis žmogus labai vertina kiekvieną gerą patarimą ar iniciatyvą. Jis moka atskirti grūdus nuo pelų“.

Priėmęs nelengvą organizacinių darbų naštą bei atsakomybę atremti nepalankiai nusiteikusius oficialiosios valdžios atstovus, A. Puodžiukas 1977–1978 m. apgynė ir realizavo Arklio muziejaus idėją. 1978-ųjų birželį savo sveikinimo kalba, atidarant naują muziejų, jis įkvėpė gyvasties šiuo metu populiariausiam, gausiausiai lankomam Anykščių krašto muziejiniam objektui.

Arklio muziejaus kūrimo protokoluose išliko A. Puodžiuko pasiūlymas į muziejaus teritoriją perkelti aukštaitišką sodybą su visais ūkio pastatais ir ateities kartoms parodyti, kaip ant savo žemės gyveno laisvi žmonės. Galime tik nujausti, kad muziejaus steigimo organizatorius taip norėjęs pagerbti visų prieškario Lietuvos ūkininkų, kartu ir savo tėvų, atminimą.

Ir senatvėje A. Puodžiukas neapleido muziejaus, nuolat dalyvaudavo respublikinėse žirgų sporto ir tradicinės kultūros šventėse „Bėk bėk, žirgeli!“, muziejininkų organizuojamų žygių su arkliais atidarymo iškilmėse, skaitė pranešimus Arklio muziejuje organizuotose mokslinėse konferencijose.

Lietuvos nusipelnęs agronomas A. Puodžiukas buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu, prieš porą metų dar žvaliai džiaugėsi jam įteiktu „Šimtmečio anykštėno“ atminimo ženklu.

Su žmona, ką tik mirusia gydytoja Angele Žigaite-Puodžiukiene (1927–2020), užauginęs du sūnus ir dukterį,  jis džiaugėsi anūkais ir proanūkiais.

Užjaučiame velionio artimuosius, tikėdami, kad A. Puodžiuko palikti darbai ir ypač – jo asmeniniu pavyzdžiu išugdyti žmonės bus prasmingas gyvenimo rezultatas.

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus bei jo skyriaus Arklio muziejaus bendruomenė

 
 
    Atgal...