Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2008-07-03   Muziejininkė iš Gikonių
 
 

Ir po Anykščių rajono kaimus pasižvalgantis atsinaujinęs ir nusispalvinęs "Valstiečių laikraštis" ką tik apsilankė pas Vandą Kvaselienę, gyvenančią Gikonių kaime ir kaupiančią etnografinę kolekciją. Siūlome paskaityti, ką apie viešnagę pas savamokslę muziejininkę "Valstiečių laikraštyje" ir jo svetainėje internete www.valstietis.lt pasakojo anykštėnas Vytautas Bagdonas.

Nuošalus Skiemonių seniūnijos kaimas niekuo neišsiskirtų iš kitų panašių kaimų Anykščių rajone, jeigu ne unikalus garbaus amžiaus moteriškės įkurtas muziejus.

"Čia aš parodau savo vaikystę, jaunystės laikus. Gyvulių nebelaikau, ūkinis pastatas liko tuščias, todėl ir nusprendžiau įrengti muziejų, išsaugoti senus rakandus ateinančioms kartoms", – pasitikusi kieme guvi gikoniškė Vanda Kvaselienė praveria nedidelio pastatėlio duris ir pakviečia užeiti į jos pačios rankomis įrengtą muziejų.

Muziejaus įkūrėja Vanda Kvaselienė mielai aprodė savo valdas

"Džiaugiuosi, kad turiu ką prisiminti..."

Anksčiau tos patalpos tarnavo namų ūkio reikmėms: buvo laikomi gyvuliai, pašarai. Dabar jos neatpažįstamai pasikeitusios: sudėtos grindys, stropiai nuvalytos, išdažytos lubos, sienos. Ir visur pilna visokiausių senų baldų, namų apyvokos daiktų, jau daug dešimtmečių nebenaudojamų buityje, netgi visai nematytų rakandų.

Pirmiausia sodžiaus muziejininkė pasidžiaugia šviesaus atminimo savo tėvelio daryta spinta, kai kuriais namų apyvokos daiktais. Nors tėvelis nebuvo stalius, tačiau sugebėdavo padaryti daug gražių dalykų, kurie tarnavo jų namuose. Pasak Vandos Kvaselienės, ji visus metus tvarkė, ruošė, remontavo patalpas, rinko eksponatus, įrenginėjo muziejų. Geranoriški kaimynai Eugenijus Augulis, Povilas Aniūnas, Antanas Vėžys bei kiti gikoniškiai muziejui mielai dovanojo visokių senų daiktų. Taip po kruopelę ir atsirado įspūdinga senų daiktų ekspozicija.

"Visuomet, kai tik praveriu savojo muziejaus duris, prisimenu savo vaikystę, prabėgusią Utenos krašte, Miškinių kaime. Šeimoje augo trejetas vaikų, nuo mažens buvome pratinami prie darbo, netinginiavome, – prisimena pašnekovė. – Nuo septynerių metų jau ganiau gyvulius, dirbau ir prie šienpjovių, ir rugiapjūtėje. Visą laiką, kol pašaldavo, būdavome basi, jokios ražienos, kiečiausi žemės grumstai nebadydavo, nespausdavo plikų padų. Sekmadieniais eidavome į bažnyčią. O kokios būdavo kaime vakaruškos! Šokdavome iki paryčių, dainuodavome, nuoširdžiai bendraudavome, o paskui, nors ir nedaug tepailsėję, skubėdavome į darbus. Džiaugiuosi, kad turiu ką prisiminti. Labai gaila, kad dabartiniai jaunuoliai tokių prisiminimų jau neturės. Retas kuris turi rimtesnį užsiėmimą, dauguma šlaistosi nieko neveikdami ir visokias eibes krėsdami. Jų laisvalaikis, pasilinksminimai irgi – nei šiokie, nei tokie. Ne vienas jaunas žmogus klystkeliais dabar pasuka..."

Atitekėjo į Baltušavą

Rodydama į savo močiutės kraičio skrynią, sodietė apgailestavo, kad savosios ji neišsaugojo. Tačiau kraitį turėjo paruošusi nemažą, visokių drobių drobelių buvo priaudusi. Kitaip tuomet juk ir negalėjo būti. Prisimena, susirinkdavo kartais merginos būrin, ištiesdavo savo austas drobes, o bernai vaikščioja, apžiūrinėja, stebi, kuri daugiau priaudė, gražesniais raštais drobes primargino. Ir į rankas pasižiūrėdavo. Suskirdusių, pajuodusių nuo darbo rankų merginos nesigėdijo – juk tokios rankos būdavo ne tinginių, o darbininkių. Ir į žmonas sau vaikinai tokias merginas mieliau imdavo, neieškodavo baltarankių...

Vandai buvo lemta atitekėti į Skiemonių kraštą, Baltušavos kaimą. "Ten, kaimo gryčioje, buvo ir mūsų medaus mėnuo. Tai dabar jaunos poros medaus mėnesio į Egiptą ar kokion kiton svečion šalin važiuoja, visokių pramogų ieško. Arba tiktai susidėję gyvena. Gal todėl tokios šeimos ir nepatvarios, greitai susibėga, greitai ir išsiskiria", – pasakoja Vanda Kvaselienė, pabrėždama, kad jų šeimoje vyravusi santarvė, abipusis supratimas.

Dievulis davė jiems trejetą vaikelių. O tie vaikeliai išaugino po tris savo vaikelius. Taigi jai tenka džiaugtis net devyniais vaikaičiais. Tik štai jau dvi dešimtis metų ji gyvena be savo antrosios pusės. Palaidojusi vyrą, moteris viena augino vaikus, išleido juos į mokslus, džiaugėsi jų darbais, pasiekimais, buvo ir liko kartu jų džiaugsmuose, ir rūpesčiuose. Didžiuojasi, kad atžalos užaugo dorais žmonėmis, kad gražiai sutaria savo šeimose, kad tinkamai išaugino savuosius vaikus.

Baltušavą Vanda Kvaselienė mini pačiais gražiausiais žodžiais, su nostalgija. Kokia nuostabi buvo senove alsuojanti gryčia, kaip gera buvo joje gyventi! Kartą apsilankė net garsusis kraštotyrininkas, etnografas ir fotografas Balys Buračas – gėrėjosi jų sodyba, fotografavo. Bet taip likimas lėmė, kad teko persikelti į Gikonis.

Gikonių kaimo muziejuje atgimsta sodiečių gyvenimo praeitis

Kolūkiui prireikė melžėjos

Pasak Vandos Kvaselienės, tuometiniam kolūkiui labai reikėjo karvių melžėjos Gikonių kaimo fermoje, todėl jai ir pasiūlė čia darbą. Nuo Baltušavos iki Gikonių gabalas kelio, neprivaikščiosi. Tuo laiku kito pasirinkimo nebuvo, teko paklusti kolūkio valdžiai ir palikti vienkiemį Baltušavoje. O čia, Gikonyse, Kvaselių šeima buvo apgyvendinta mokyklos pastate buvusiame bute. Bėgo metai, daug kas pasikeitė.

Seniai nebeliko kolūkio, nebėra ir mokyklos. Daug metų išdirbusi melžėja gauna pensiją ir gali džiaugtis ramia senatve. Tačiau Vanda Kvaselienė negali nustygti vietoje, negali leisti laiko ramiai prie televizoriaus ar su knyga rankoje. Parūpo įrengti muziejų – įrengė. Vis jame tvarkosi, gražina, naujais eksponatais papildo. Mielai sutinka svečius, jiems aprodo surinktas senienas, dalijasi prisiminimais, pasakoja vieno ar kito eksponato atsiradimo istoriją.

Kartais, jei kokie ekskursantai labai neskuba ir jos pasakojimais susidomi, moteriškė iš trobos atsineša vaizdo grotuvą ir parodo rugio kelią. Tai – irgi veikliosios Vandos sumanymas.

Įamžino "Rugio kelią"

2005-ųjų rudenį Vanda Kvaselienė subūrė savo artimuosius, kaimynus Valę ir Mečį Skarbauskus, Danutę ir Angelę Čyvaites ir kitus labai kilniam tikslui – panoro atkurti senovines darbo tradicijas ir įamžinti žemės ruošimą, rugių sėjimą fotografijose bei vaizdo juostoje.

Susirinko tuomet sodiečiai į lauką su senais darbo įrankiais: arė arkliniu plūgu, akėčias tampė patys, žemės grumstus daužė medinėmis kuokomis, rugius sėjo rankomis iš sietuvių, vaikai ir moterys, eidami paskui sėjėjus, ženklino, kur krito grūdai - biržijo. O po darbų susirinkę pirkioje visi valgė iš vieno dubenio.

Rugiai gražiai peržiemojo, išaugo. Kai atėjo metas juos kirsti, sodiečiai vėl prisiminė senus darbo įrankius: pjautuvus, dalgius, grėblius. Vienos moterys rugius rišo į pėdus, kitos, kartu senukais ir vaikais, pėdus statė į gubas. Patys mažiausi vaikai rinko nukritusias javų varpas. Na o viena moteriškė, neturėjusi tiek sveikatos, kad galėtų spėti paskui rugių kirtėjus rišti pėdus ar dirbti kitus darbus, sėdėjo javų lauke ir pynė šeimininkei pabaigtuvių vainiką, o šeimininkui – pabaigtuvių juostą.

Visas šis rugio kelias buvo fotografuojamas ir filmuojamas, tai atliko Vandos kaimynų Valės ir Mečio Skarbauskų dukra Lina. Taigi dabar Gikonių sodžiaus muziejuje galima pamatyti rugio kelio nuotraukas ir vaizdo filmą.

Muziejuje dar ir meldžiamasi

Vandos Kvaselienės įrengtame muziejuje galima pamatyti ne tiktai prieškarinių laikų sendaikčių. Ji išsaugojusi ir daug sovietmečio reliktų. Čia – dar ne taip seniai naudotas radijo imtuvas, visokios knygos, spaudos leidiniai, menantys sovietinę epochą.

Viename aplanke Vanda išsaugojusi kolūkiniais metais jai už sąžiningą darbą įteiktus garbės raštus, kitus apdovanojimus. Žinoma, muziejus pasipildo ir naujomis relikvijomis. Neseniai apsilankęs Gikonių muziejuje, Vandai Kvaselienei padėkos raštą įteikė Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius. Dailus, gražiai įrėmintas padėkos raštas bematant papuošė muziejaus sieną.

Gikonių sodžiaus žmonės gegužės mėnesį į muziejų tradiciškai renkasi "mojavoms" (gegužinėms pamaldoms). Pasak svetingos šeimininkės Vandos Kvaselienės, čia daug vietos, yra šventų paveikslų, labai tinkama aplinka susirinkti, pasimelsti, pagiedoti.

Vytauto Bagdono nuotraukos

 
 
    Atgal...