Kovo 11-ąją, paminėję Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, ukmergiškiai gausiai rinkosi į kultūros centrą, kur vyko Deltuvos kultūros almanacho "Eskizai" pristatymas. Šį kultūros metraštį jau aštuonioliktus metus, nuo 1991 m., leidžia grupė ukmergiškių bičiulių, vadovaujama Vytauto Česnaičio. Tai ne tik storas, bet ir turiningas leidinys, pamėgtas ir žinomas skaitytojų visoje Lietuvoje.

Šventėje svečiavęsis Seimo narys istorikas Arvydas Anušauskas pasiūlė visiems pasižiūrėti į savo batus, klausdamas, kas ką ten mato. Mat vieni mato ant jų prilipusį purvą, o kiti – žemę, kuri jiems mena praeitį. "Ir nors mums siūloma nesikapstyti praeityje, bet mes kapstomės ir kapstysimės toje žemėje. Ne kiekviename mieste išleidžiami tokie metiniai leidiniai", –  sakė Arvydas Anušauskas, pridurdamas, kad tie, kam rūpi šita žemė, sužinos iš šio leidinio dar daugiau.
 
O kraštietis ukmergiškis Alfas Pakėnas personifikuoja – lygina "Eskizus" su aštuoniolikmečiu jaunuoliu: "Eskizams" jau 18 metų, jau galima sakyti – pilnametis. Išaugo tikru Ukmergės kultūros ženklu".

Išties, "Eskizuose" susilieja ir istorija, ir mokslas, ir menas. Didžioji dauguma almanacho publikacijų yra skirtos Ukmergės miesto ir rajono istorijai, iškilių kraštiečių pristatymui, jų biografijų ar veiklos faktams.

Vienas iš keturių almanacho skyrių "Ištakos" šį kartą skirtas Lukinės dvarui, tuo papildant senosios Vilkmergės dvarų istoriją. Aprašoma dvarininkų Končių, 1831 ir 1863 m. sukilimų dalyvių ir rėmėjų, giminės ir jų dvaro istorija, biblioteka, dvare saugoti periodiniai veikalai.

Labiausiai dėmesį patraukia  Medardo Končios dienoraščio, kurį pradėjo rašyti sulaukęs 88-erių, fragmentai. Jame atsiskleidžia pagyvenusio žmogaus kasdienybė ir nauji duomenys apie Lietuvos dvarų kultūrą. Čia minimas ir vyskupas Antanas Baranauskas kaip geras draugas, kuris buvo apsistojęs kelioms dienoms Lukinėje ir laikė Siesikų bažnyčioje mišias prieš išvykdamas vyskupauti į Seinus. Dienoraštis sunkiai įskaitomas, kol kas tik dalis teksto išversta, todėl "Eskizų" leidėjai prie jo dar tikisi grįžti kituose almanacho numeriuose. 

Skyrius "Įžvalgos" skiriamas iškilių kraštiečių biografijoms ir veiklos faktams. Jis pradedamas nuo mūsų tautai skaudžių įvykių – pasakojimu apie Lietuvos partizanų vadą Alfonsą Morkūną-Plieną. Paskui skaitytojai perkeliami į 1988 m. rugsėjo 3 d., kada Ukmergėje Sąjūdžio iniciatyvinė grupė sukvietė žmones į pirmąjį viešą organizacinį-steigiamąjį susirinkimą. Ir naujojo almanacho numerio viršelius puošia tų metų lapkričio 12 dieną vykusio Trispalvės iškėlimo virš Ukmergės kultūros namų ir ukmergiškių mitingo vaizdai.

V. Česnaitis toliau nagrinėja XX a. Ukmergės krašto teatrinės veiklos periodus ir šį kartą – 1942-1944 m. vokietmetį. O Edmundas Steiblys supažindina su XX a. chorine veikla Ukmergėje. Keletas straipsnių skirta chorvedžiui Adolfui Krogertui, kompozitoriui Povilui Dikčiui bei vargonininkui ir chorvedžiui Petrui Pelešynui.

Šiame skyriuje taip pat randame ir dienoraščio fragmentų su piešiniais, kurie supažindina su tada dar būsimos dailininkės Kazimieros Zimblytės jaunyste, gabumais ir tuo laiku pavojingais intarpais apie Tautą, Tėvynę.

Skyrius "Įžvalgos" baigiamas anykštėno Algirdo Ražinsko straipsniu apie Debeikių parapijoje gyvenančio kino operatoriaus mėgėjo, fotografo ir kryžių meistro Broniaus Tvarkūno gyvenimą ir kūrybą. Publikacija iliustruota Nijolės Paškauskienės nuotraukomis iš B. Tvarkūno dirbtuvių.

"Raiškos" skyriuje pateikiama originalioji kraštiečių kūryba. Čia randame 2008 m. literatūros konkurso "Žydinti vyšnios šakelė" laureato Vytauto Jancikevičiaus kūrinių. Vincas Lukša savo mintis išsako haiku trieiliais. Leonora Jankeliūnienė, Zita Bataitienė, Algirdas Ražinskas, Romas Raila ir kiti literatūros mylėtojai čia dalinasi savo kūrybinėmis erdvėmis.

Dar viena publikacija šiame skyriuje – tai netikėtai 2008 m. spalio 18 d. Anapilin išėjusio Algimanto Kavaliausko "Nostalginis skaitalas mano klasiokams ir tiems, kas tai išgyveno". "Jei buvote vaikas 60-ais, 70-ais ar 80-ais, žvelgiant atgal, sunku patikėti, kad mums pavyko išgyventi iki šių laikų. Kai nebuvo mobiliųjų telefonų, plastikinių butelių, automobiliuose nebuvo saugos diržų ir oro pagalvių, bet užtai koks buvo automobilio Moskvič-412 tiuningas! Tikram pasauly stebuklų yra ne septyni, o gerokai daugiau. Tiesiog mes prie jų pripratom ir kartais nebepastebim", – rašo savo publikacijoje A. Kavaliauskas, lyg ragindamas stebėti ir stebėtis.

Paskutinis, ketvirtasis "Eskizų" skyrius "Ženklai" tarsi stebi ir verčia stebėtis jaunųjų kūryba. Jame yra jaunųjų kūrėjų eilėraščių, nuotraukų, piešinių, per kuriuos bendraujama su pasauliu savaip, neįprastai ir jautriai.

Mes, į svečius pakviesti anykštėnai, turėjom galimybę susitikti su "Eskizų" kūrėjais ir herojais – gyvais žmonėmis, kurie šiandien visa tai perduoda jaunajai kartai. Taip lietuviams grąžinama ir išsaugoma jų atmintis, kuri miršta su paskutiniais griūnančiais kluonais. Todėl kuo daugiau vertinsim šalia esantį už jo nuopelnus, už jo šypseną, tuo gražesnė bus Lietuva.

"Eskizų" sumanytojas Vytautas Česnaitis prisipažino, kad gali pasakoti iki vakaro apie tai, kur atranda kultūros grožį. O surinktos medžiagos net nepavyko sutalpinti į šį numerį, todėl jau planuojami ir daromi nauji "Eskizai".

Zita BUTKUTĖ