Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2009-04-06   Mokslo istorikų edukacinė sesija Anykščiuose: faktai ir mintys
 
 

Anykščių koplyčioje pirmą kartą surengta Lietuvos mokslo istorikų konferencijos "Scientia et historia – 2009" edukacinė sesija, skirta Anykščių Šv. Mato bažnyčios šimtmečiui.

Pernai Vilniuje vykusioje 14-ojoje konferencijoje vieną iš pranešimų skaitė ir Anykščių dekanas kan. Stanislovas Krumpliauskas. Tuomet jo ištarta mintis apie galimybę paskleisti mokslo istorijos šviesą provincijoje šiemet tapo kūnu – jubiliejinės, 15-osios konferencijos programoje atsirado ir edukacinė sesija Anykščiuose.

Sesijos rengėjai kan. Stanislovas Krumpliauskas ir doc. Aldona Vasiliauskienė

Šeši pranešimai ir du laisvieji pasisakymai atskleidė ne tik įvairius Anykščių bažnyčios istorijos aspektus, bet ir netikėtas istorines paraleles, pateikė idėjų studijoms ir nesibaigiančioms žinių paieškoms.

Kan. Stanislovas Krumpliauskas, Anykščių dekanas, apie bažnyčios šimtmetį: "Apie 10 tūkstančių Anykščių parapijos tikinčiųjų tęsia ne tik materialiąją bažnyčios istoriją, tvarko, puoselėja ir kasmet gausina jos turtą. Anykščių bažnyčia dabar garsi kasmet vykstančiu tarptautiniu jaunųjų vargonininkų festivaliu, parodomis, leidiniais ir gyvuoju tikinčiųjų bendravimu kultūros renginiuose."

Doc. Juozas Banionis, Vilniaus pedagoginio universiteto Matematikos ir informatikos didaktikos katedros vedėjas, apie Antaną Baranauską kaip matematiką: "Antano Baranausko matematikos tyrinėjimų palikimą nagrinėjo Adomas Jakštas-Dambrauskas ir Viktoras Biršiška, specialisto požiūriu jį įvertino prof. Jonas Kubilius, o Aleksandras Baltrūnas vyskupą A. Baranauską pavadino kregžde, kuri išpranašavo didžiosios matematikos gimimą Lietuvoje. Šio dvasininko skaičių, eilučių ir geometrijos teorijos darbai bei Lietuvos matematikos filosofijos pagrindai liudija jį turėjus nepaprastą matematiko talentą."

Doc. Aldona Vasiliauskienė apie kunigą jubiliatą Bronių Žilinską: "Pernai 85-erių sulaukęs ir dabar prie kunigystės 50-mečio artėjantis Anykščių parapijos altarista Br. Žilinskas yra ryškiausias pavyzdys, kaip branginti ir saugoti trokštamą tikslą, kaip atkakliai galima siekti kunigystės."

Magistrantė sesuo Inga Lienytė apie 1938-1945 m. Anykščių kleboną dr. Juozapą Čepėną: "Jis visą gyvenimą džiaugėsi tuo, kad savo drąsa ir atkaklumu Anykščiuose Antrojo pasaulinio karo metais padėjo išsaugoti nekaltų žmonių gyvybes. Kreipdamasis į anykštėnus sekmadienio pamoksluose jis aiškino, kaip lietuviai katalikai turi elgtis su į nelaimę patekusiais žmonėmis – žydais, prašė netepti savo rankų jų krauju ir negrobti svetimo žydų turto. Šio dvasininko žodis pasiekė anykštėnų širdis."

Magistrantė Janina Markievič apie kun. J. Čepėno artimo draugo arkivyskupo Mečislovo Reinio atminimo ženklus Vilniuje: "Per sostinę veda ekskursijos kelias, kur kiekviena vieta mena šį dvasininką – vieną iš 8 beatifikuotų Lietuvos asmenų: Aušros Vartai, kur jis sakydavo pamokslus, Šv. Mikalojaus bažnyčia, kur senojoje klebonijoje jis gyveno, Šv. Jonų bažnyčia, kur jis buvo vikaras, pagaliau – KGB rūmai ir vyskupų kamera, kur jis buvo kalinamas..."

Kalbininkas baltistas Letas Palmaitis apie savo naują knygą "Įmintos tūkstantmečio mįslės": "Šventojo Brunono Bonifaco žūties vietos, su kuria siejamas Lietuvos vardo paminėjimas prieš tūkstantį metų, aš ieškojau ne geografiniu, o kalbos požiūriu. Ir tos paieškos mane atvedė ne į plačiai aptarinėjamą kažkokį Lietuvos ir Rusios pasienį, o į kronikose iš tiesų minimą Rusos – dabartinės Nemuno deltos, vikingų žemių, ir toliau į rytus nuo Baltijos jūros buvusios Lietuvos paribį."

Daugailių klebonas, 1956-1964 m. buvęs Anykščių vikaras g. kan. Petras Baltuška apie Anykščius: "Man dar teko pabendrauti su Antanu Vienuoliu ir pamaldžia jo žmona, paskui išspausdinau savo rašomąja mašinėle dešimčia egzempliorių rašytojo testamentą. Čia, Anykščiuose, aš dar bendravau ir su rašytojo Juozo Baltušio motina, lankydamas ją namuose, paskui pakrikštijau šio rašytojo anūkę Akvilę. Anykščiuose savo tremties išgyvenimais su manimi dalijosi ir rašytojas Kazys Inčiūra."

Kun. Juozas Čepėnas, dr. Juozapo Čepėno brolio Nikodemo sūnus, apie savo dėdę: "Anykščių klebonas Juozapas Čepėnas draudė savo parapijiečiams eiti į miškus partizanauti, sakydamas, kad miškiniu tapęs žmogus žiaurėja, iš to jokios vilties nebus. Kunigo pareigos visą gyvenimą jam buvo lyg ir primestos – mano dėdė turėjo pašaukimą auklėti jaunimą ir gilintis į mokslą. Man labai gaila, kad daug dėdės mokslinių studijų rankraščių dingo per kratas ir kalinimus, neliko net ir jo svarbiausio filosofinio veikalo "Žmogus". Tačiau man labai malonu, kad štai jau penktą kartą mokslinėje konferencijoje jis prisimenamas, minimas ir gerbiamas".

Sesijos dalyviams koncertavo Anykščių senosios muzikos ansamblis

Tautvydas Kontrimavičius

 
 
    Atgal...