Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2006-12-14   Pro memoria. Pedagogas Dionizas Petronis
 
 

Gruodžio 13 dieną, eidamas 79-uosius metus, staiga mirė Mokytojas Dionizas Petronis (1927-2006).

Sau į kelią neėmiau aš nieko,
Viskas jums, brangieji mano, lieka,
Žemė, kvepianti medum ir gėlėmis,
Ir dangus, nusėtas žvaigždėmis...

D.Petronis gimė 1927 m. gruodžio 28 d. Pasvalio rajono Poškonių kaime mažažemio valstiečio šeimoje.

1950 m. Biržuose baigęs vidurinę mokyklą, jau kitų metų rugsėjį jis pradėjo pedagoginį darbą. Pirmieji darbo metai Biržų rajono Medeikių vidurinėje mokykloje buvo sėkmingi – apsispręsta tapti mokytoju.

1952 m. D.Petronis įstojo į Vilniaus Pedagoginio instituto gamtos-geografijos fakulteto neakivaizdinį skyrių, kurį baigęs įgijo geografijos mokytojo kvalifikaciją.

Visą savo gyvenimą, daugiau kaip 30 metų, Mokytojas Dionizas mokė vaikus pažinti ir mylėti pasaulį. Jam teko dirbti ir administratoriumi: mokymo dalies vedėju, Medeikių vidurinės mokyklos direktoriumi (1960-1966 m.).

Nuo 1967 iki 1978 metų Dionizas Petronis vadovavo Anykščių 2-ajai vidurinei mokyklai. Visa, ką turėjo geriausio savo turtingoje prigimtyje, jis dosniai dalino mokiniams, mokytojams, visuomenei.

"Mokykla netaps nei pirmaisiais, nei antraisiais namais. Visą šilumą mokiniai atsineš iš namų, iš šeimos", – sakydavo mokytojas. Už gerą pedagoginį darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą jis buvo apdovanotas Švietimo ministerijos kolegijos garbės raštu, medaliu "Už šaunų darbą".

1988 m. išėjęs į užtarnautą poilsį, Mokytojas neužsisklendė savo gyvenimo buityje. Pakviestas jis visada lankydavosi gimnazijos renginiuose, dalindavosi prisiminimais, o susitikęs kolegas gatvėje vėl klausinėdavo apie mokyklą.

Tiems, kuriems teko pažinti Dionizą Petronį, su juo bendrauti ar dirbti, šio žmogaus asmenybė tiesiog negalėjo nepalikti gražaus įspūdžio. Kaskart žavėdavo jo gyvenimo patirtimi pasvertos mintys, meilė gimtajam kraštui, atsakomybė už savo darbą.

Kilnios moralinės vertybės buvo puoselėjamos Petronių šeimoje. Jis buvo inteligentiškas žmogus, puikus Tėvas sūnui Gintautui ir dukrai Jolitai, ištikimas gyvenimo bendrakeleivis žmonai Vandai.

Mokytojo nueitas gyvenimo kelias yra ryškus pavyzdys buvusiems mokiniams, kolegoms, draugams, artimiesiems.

Tebūna šviesu Mokytojui Amžinybės namuose.

Anykščių rajono savivaldybės administracijos švietimo skyrius

Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos bendruomenė

 
 
    Atgal...