Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2009-07-03   Svėdasuose iškilo monumentas žuvusiems už laisvę
 
 

Svėdasų miestelio vėliavaTarp trijų ežerų įsikūręs Svėdasų (Anykščių r.) miestelis garsėja gražia gamta, darbščiais žmonėmis, tradiciniais Šv. Petro ir Pauliaus atlaidais bei žymiausiu kraštiečiu rašytoju ir kanauninku Juozu Tumu-Vaižgantu.

Tačiau šiemet paskutinį birželio sekmadienį, per didžiuosius Šv. Petro ir Pauliaus atlaidus, į šį Rytų Aukštaitijos miestelį žmonės traukė dėl kitko.

Atlaidai Svėdasų bažnyčioje

Iškilmės miestelio centre

Svėdasų B. Buivydaitės aikštėje, kur daugiau nei prieš pusę šimto metų buvo niekinami žuvusių Lietuvos partizanų kūnai, buvo atidengtas ir pašventintas skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtas paminklas kovojusiems ir žuvusiems Svėdasų krašto laisvės gynėjams.

Šį penkių metrų aukščio grakštų kūrinį miesteliui savo asmeninėmis lėšomis dovanojo JAV gyvenantis kraštietis Zenonas Prūsas. Pats garbaus amžiaus mecenatas nebegalėjo atvykti į gimtąją Lietuvą, todėl atsidėkodami miestelėnai ąžuolo vainikais padabino Z. Prūso artimuosius: seseris Nijolę ir Janiną, brolį Juozą bei sūnų Algį Paulių. Sūnus, nors ir nebešnekantis lietuviškai, susirinkusiems perskaitė tėvo parašytus žodžius, kurie giliai palietė susirinkusiųjų širdis.

Partizaninis judėjimas Svėdasų krašte prasidėjo dar siaučiant Antrojo pasaulinio karo audroms. 1944 metų rugpjūčio mėnesį Albertas Nakutis-ViesulasMaleišių kaimo įkūrė Lietuvos laisvės armijos Nepriklausomybės būrį. Pagrindinėje partizanų dislokacijos vietoje Šimonių girioje vienu metu telkėsi šeši būriai – iki 180 ginkluotų kovotojų.

Didžiausias laisvės kovotojų ir NKVD kariuomenės susirėmimas įvyko 1949 m. lapkričio 1-2 dienomis, kai partizanų bunkeriai buvo išduoti. Kad mūšio būta labai atkaklaus, byloja toks faktas, jog vienu metu prasidėjo net durtuvų kautynės...

Ginkluotas pasipriešinimas Svėdasų apylinkėse baigėsi 1952 metų rudenį. 1953 metais tuose pačiuose Maleišiuose buvo išduotas ir suimtas Balys Žukauskas-Žaibas, Vaižganto rinktinės vado adjutantas. Manoma, kad šiame krašte ant Lietuvos Laisvės aukuro savo gyvybes paaukojo 117 partizanų, iš jų 86 – svėdasiškiai. Buvo nužudyti ir 39 civiliai gyventojai. Teigiama, kad per visą partizaninį pasipriešinimą įvairiose Lietuvos vietovėse dalyvavo per 200 Svėdasų krašto žmonių.

O birželio 28-ąją tvankų vasaros dangų sudrebino Anykščių S. Dariaus ir S. Girėno kuopos šaulių salvės.

Atidengiant paminklą žuvusiems dalyvavo Seimo nariai Arvydas Anušauskas, Antanas Baura ir Algis Kazulėnas, Anykščių savivaldybės vicemeras Donatas Krikštaponis, istorikas Gintaras Vaičiūnas, paminklo mecenato Z. Prūso bendramokslis, buvęs ambasadorius Lotynų Amerikoje Antanas Vytautas Dambrava, mokytoja literatė Danutė Šilinienė, Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis.

Paminklą pašventino Svėdasų klebonas Vydas Juškėnas

Kaip visuomet, savo krašto nepamiršo čia visada laukiamas aktorius Ferdinandas Jakšys.

Jis žaismingai pasakojo pamokančią pasakėčią bei skaitė eiles. Laivės kovų dainas dainavo miestelio etnografinis ansamblis, Anykščių politinių kalinių ir tremtinių choras bei Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras "Aidas".

Anykščių politinių kalinių ir tremtinių choras

Vytautas BagdonasSusirinkusiųjų į šį renginį laukė dar viena maloni naujiena. Žurnalistas ir kraštotyrininkas, Svėdasų krašto muziejaus Kunigiškiuose direktorius Vytautas Bagdonas pristatė dar dažais kvepiantį fotoalbumą "Nusilenksiu Vaižganto žemei". Šiame gausiai iliustruotame leidinyje buvo sudėtos matytos bei dar nepublikuotos nuotraukos apie iškilųjį svėdasiškį J. Tumą-Vaižgantą. Leidinyje galima pasigrožėti ir dabar autorius darytomis nuotraukomis iš Svėdasų laukų ir klonių, vienaip ar kitaip susijusių su rašytoju.

Daugiau nei tris valandas trukusi neeilinė šventė Svėdasuose baigėsi vaišėmis su kareiviška koše, kurią paruošė Anykščių šauliai.

Raimundas Kovas

 
 
    Atgal...