Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2010-05-17   Akimirka poetui Jonui Strielkūnui atminti
 
 

Žydintis pavasario vėjas neatsargiai užpūtė mums visiems mielo šios žemiškos kelionės brolio Jono Strielkūno gyvybę.

2009 m. liepa, Oninės, paskutinioji Jono Strielkūno (centre) viešnagė Anykščiuose.

Norisi sustingti rimtyje, permąstyti gyvenimo trapumą, stipriau apglėbti esančius šalia ir vienišoje ašaroje nuskandinti suspaudusias širdį reples. Taip ir padarykime – Tu ir aš pasikalbėkime šią minutę mintimis. Mano rankos dėlios klaviatūroje raides, o Tavo akys dabar suras ten subyrėjusias mintis ir atlieps savosiomis – gal tyloje, o gal komentaruose. Pabūkime tyloje. Tu, aš ir Jonas Strielkūnas...

Nežinau, ar spėjai pabuvoti Anykščių koplyčios salėje, kur "Marčiupio" literatų klubo nariai ir susirinkę poeto gerbėjai kalbino Jono Strielkūno knygose suguldytus eilėraščius. Be išankstinio pasiruošimo, tiesiog ėmėme, kas nuo stalo, kas iš namų atsineštas eilių rinktines ir skaitėme, dalinomės išgyvenimais, palietusiais mus netekties minutę. Klausėmės Kazimiero Jakučio atliekamų dainų pagal mylimo poeto Jono Strielkūno eiles.

Kazimieras Jakutis dainuoja Joną Strielkūną

Nepatikėsi, nutiko kažkas nepaprasta, tokia tyra žmogiškosios prigimties šiluma suvienijo mus ir prisiminimų vakarą papuošė širdžių atsivėrimais. O kai pagarbioje tylos minutėje mintimis nusilenkėme Išėjusiam, užgeso viena žvakelė, tarp žydinčių šakelių saugojusi vakaro nuotaiką... Nežinau, ar tai atsitiktinumas, gal... Norisi tikėti paslaptimis...

Nuoširdžiai dėkoju visiems atsiminimų vakaro apie J. Strielkūną dalyviams ir Tau, mielas skaitytojau, dabar esančiam su manimi tyloje, skaitančiam šias eilutes ir kalbančiam mintimis. Mylėkime žodį, kaip tai mokėjo daryti Poetas, saugokime žodį, kad jis kuo dažniau nuskambėtų šviesus ir giedras, saulėtas ir mylintis. Mylėkime žodį...

Ilona Urbonavičiūtė-Bumblauskienė
Anykščių rajono literatų klubo "Marčiupys" narė

 
 
    Atgal...