Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2010-09-19   Anykščiuose eksponuojami lietuvių išeivijos dailininkų šedevrai
 
 

Anykščių sakralinio meno centre (Vilniaus g. 11) nuo 2010 m. rugsėjo 19 d. iki  2011 m. balandžio 15 d. eksponuojami lietuvių išeivijos kūriniai iš parodos „Dovana Nepriklausomai Lietuvai“ bei garsioji dailininko Adomo Varno istorinė drobė „Mindaugo karūnavimas“.

2010 m., minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį, Radvilų rūmuose Vilniuje Lietuvos dailės muziejus buvo surengęs išeivijos dailės parodą „Dovana Nepriklausomai Lietuvai“, kurioje – pačių kūrėjų, jų artimųjų, visuomeninių institucijų ir privačių asmenų Lietuvai dovanoti vertingi kūriniai. Nedidelis šios parodos fragmentas iki 2011 m. balandžio 15 d. bus  eksponuojamas Anykščių sakralinio meno centre.

Parodos fragmentas. Dešinėje - A. Varno "Mindaugo karūnavimas"

Parodoje - J. Mieliulio kūriniai ir archeologiniai radiniai

Atidarant parodą, rugsėjo 19 d. ją pristatė Lietuvos dailės muziejaus menotyrininkė muziejininkė Dalia Tarandaitė, koncertavo pianistas Saulius Šiaučiulis, birbynininkas Vytautas Tetenskas ir smuikininkė Dainora Sugintienė.

Dalia Tarandaitė

Jono Biliūno gimnazijos gimnazistai Benita Kiliutė ir Kasparas Kazlovas demonstravo karališkuosius drabužius, kuriuos sukūrė scenografė Janinos Malinauskaitė.

Gimnazistai prie A. Varno paveikslo demonstruoja karališkuosius apdarus

D. E. Šurkutė-Nitecki. "Kiniškos pistacijos"Šioje daugiau kaip pusmetį veiksiančioje parodoje žiūrovai gali pamatyti tų išeivijos menininkų, kurių vardai ir kūriniai ilgą laiką Lietuvoje buvo beveik nežinomi, darbus. Tarp jų – Antano Rūkštelės (1906-1990) idiliškus peizažus, impresionistine maniera nutapytą Kazimiero Žoromskio (1913-2004) peizažą „Portofino“, Kalifornijoje (JAV) gyvenančio skulptoriaus ir tapytojo Jurgio Šapkaus (g. 1928 m.) akvareles. Anykščiuose eksponuojami ir originalūs tapytojo, dailės pedagogo ir filosofo Juozo Mieliulio (1919-2009), tapiusio idėjas, simbolistiniai paveikslai, Danutės Emilijos Šurkutės-Nitecki (g. 1927 m.) ypatingo subtilumo peizažų bei gėlių studijos.

K. Žoromskis. "Portofino"

Į meninio gyvenimo aktyviąją erdvę grąžintas ir vertingas „Žemaitės portretas“, kurį 1919 m., Žemaitei viešint Amerikoje, sukūrė pirmųjų lietuvių dailės parodų Vilniuje dalyvis Jonas Šileika (1883-1960).

J. Šileikos iš natūros tapytas rašytojos Žemaitės portretasPačios Žemaitės liudijimu, „už tą darbą Šileika gavo 200 dol. nagrados ant parodos Chicagoje“; pagal jį buvo atspausdinti atvirukai, o 1957 m. šis vienintelis iš natūros tapytas mūsų literatūros klasikės atvaizdas buvo eksponuotas pirmoje Čiurlionio galerijos parodoje Čikagoje. Atrodo, šiuo savo portretu patenkinta buvo ir pati rašytoja. Atviruką su portreto reprodukcija siųsdama į Lietuvą, ji rašė: „Jei negrįšiu į Lietuvą, tai bent mano portretas sugrįš“. Šį paveikslą padovanojo gydytojas Antanas Montvydas (1886-1966).

Parodos centre eksponuojamas išskirtinis paveikslas. Tai – Adomo Varno (1879-1979) istorinė drobė „Mindaugo karūnavimas“. Šį 1951-1955 m. nutapytą paveikslą specialiai įsigijo ir Lietuvai jos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga padovanojo inžinierius, išradėjas, visuomenės ir kultūros veikėjas šimtametis Domas Adomaitis.

Dailininkas A. Varnas ėmėsi šio darbo jau būdamas garbaus amžiaus – sulaukęs 70 metų. Šį paveikslą jam užsakė Čikagos Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kun. A. Linkus Mindaugo krikšto 700 metų sukakčiai 1953 metais paminėti. Darbas užtruko ketverius metus. Konsultuodamasis su to meto istorikais Z. Ivinskiu, A. Šapoka, studijuodamas iliustracijas, viduramžių graviūras, dailininkas pasigamino keliasdešimt 15-20 centimetrų aukščio figūrėlių, jas rengė, grupavo, piešė eskizus. Drobėje pavaizduotos net 67 figūros.

Įdomu tai, kad XIII amžiaus įvykius vaizduojančiame paveiksle tarp karūnavimo svečių A. Varnas nutapė ir XIX-XX amžiaus Lietuvos kultūros veikėjus Antaną Strazdą, Vincą Kudirką, Joną Basanavičių, Antaną Žmuidzinavičių ir kitus žymius Lietuvos žmones, taip tarsi sujungdamas praeitį su dabartimi. Be jokios abejonės, A. Varno „Mindaugo karūnavimas” – iškiliausias šio dailininko kūrinys. Pasak Vytauto Kazimiero Jonyno, atrodo, kad A. Varnas, tapydamas sceną, kur Mindaugui uždedama popiežiaus siųsta karaliaus karūna, šiuo darbu vainikavo pats save, kaip istorinių siužetų tapytojas” („Aidai“, 1955 m. kovo mėn.).

Kaip istorinis paveikslo kontekstas Sakralinio meno centre įrengta XIII-XIV a. archeologinių radinių, saugomų A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus fonduose, paroda.

Archeologinių radinių stendas

Eksponuojami lanko bei arbaleto strėlių antgaliai, diržų sagtys, verpstukai, puodų šukės, peilių fragmentai, segės, apyrankės ir kiti radiniai iš Šeimyniškėlių piliakalnio – plačiausiai tyrinėto piliakalnio Lietuvoje ir vieno plačiausiai tyrinėtų visame Rytų Pabaltijyje. Šis piliakalnis yra siejamas su vienintele ir tik vieną kartą istorijos šaltiniuose paminėta Mindaugo pilimi Voruta – 1251 m. Vorutos pilyje Mindaugas, remiamas Livonijos ordino, apsigynė nuo vidaus kare prieš jį kovojusių kunigaikščių koalicijos. Trys radiniai – varinės skardelės fragmentas, diržo apkaba bei peilio ašmenų fragmentas – yra iš Palatavio piliakalnio. Kai kurie istorikai neabejoja, jog šiame piliakalnyje buvusiame dvare, minimame 1253 m., buvo karūnuotas Lietuvos didysis kunigaikštis Mindaugas. Būtent čia – „in Lettowia in curia nostra“ – savo karūnavimo proga Mindaugas išdavė Livonijos kryžiuočiams žemių dovanojimo aktą, kuriame minimos to meto valstybių sieną ribojančios mūsų krašto vietovės: Latava, Šventoji, Kalviai, Malaišiai...

Moksleiviai ir mokytojai kviečiami ne tik į parodą, bet ir į edukacinę programą „Tvirta buvusi karaliaus Mindaugo pilis“. Programos metu bus galima apžiūrėti parodą, pamatyti garsųjį A. Varno paveikslą ir išgirsti jo atsiradimo istoriją, žiūrėti filmuotą medžiagą apie Šeimyniškėlių bei Palatavio piliakalnius, susipažinti su archeologiniais radiniais.

Pageidaujantys galės programą pratęsti mediniame apžvalgos bokšte prie Šeimyniškėlių piliakalnio, pašaudyti iš lankų ir arbaleto, paskanauti piliakalnio čiobrelių arbatos.

Edukacinę programą rengia Asta Ražanskienė (tel. 8 381 52 922, mob. tel. 8 610 00 421).

Informaciją apie parodą teikia Sakralinio meno centro vedėja Rita Babelienė (tel. 8 381 51 447, mob. tel. 8 663 77 507).

-anykstenai.lt
Rasos Bražėnaitės nuotraukos

 
 
    Atgal...