Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2011-03-20   Muzikinės premjeros Feliksas Bajoras laukė dešimtmečius
 
 

Kovo 19-ąją Anykščių sakralinio meno centre kompozitorius Feliksas Bajoras pirmą kartą išgirdo kelis jo paties sukurtus fortepijoninius kūrinius. Vieno iš jų muzikinės premjeros autoriui teko kantriai laukti kone pusę šimtmečio.

Šeštadienio muzikinę popietę – susitikimą su kompozitoriumi F. Bajoru ir jo muzikos atlikėju pianistu Daumantu Kirilausku – vedusi muzikologė Rūta Gaidamavičiūtė suskaičiavo: iš 268 kūrinių kompozitorius tik 12 parašė specialiai fortepijonui.

Kompozitorius Feliksas Bajoras ir muzikologė Rūta Gaidamavičiūtė 

Kaip itin sudėtingos vokalinės ir orkestrinės muzikos kūrėjas išgarsėjęs vienas iš žymiausių XX a. antrosios pusės Lietuvos kompozitorių F. Bajoras anykštėnams prisipažino niekuomet nevertinęs fortepijoninių kūrinių kaip svarbaus savo kūrybos fragmento. Todėl anykštėnų vilionė surengti autorinės muzikos koncertą Sakralinio meno centre, kur tėra vienintelis muzikos instrumentas – rojalis, kompozitorių suintrigavo. Ši idėja ir paskatino surinkti visa tai, ką jis įvairiais gyvenimo laikotarpiais yra parašęs šiam instrumentui.

Pianistas Daumantas KirilauskasFortepijoninės muzikos programą specialiai anykštėnams paruošė Muzikos ir teatro akademijos docentas D. Kirilauskas. Pianistas prisipažino, kad jį užvaldė tiesiog sportinė aistra įveikti itin sudėtingą F. Bajoro kūrinių partitūrą, – reikėjo nemažai kantrybės, bet kartu tai suteikė ir malonumo.

Ir atlikėją, ir kūrinių autorų vienija anykštietiškosios kilmės šaknys. F. Bajoras yra muzikaliosios Anykščių miesto Kairių giminės palikuonis, mokytojos Anelės Kairytės-Bajorienės (1898-1988) sūnus, o D. Kirilausko tėvas kilęs iš Aknystų kaimo.

Koncerte skambėjusią pjesę "Nežinia" F. Bajoras parašė jaunystėje viešėdamas Anykščiuose pas giminaičius gydytojus Alfonsą ir Rozaliją Lukoševičius, prie seno jų šeimos pianino. Iki šiol tik jis pats tebuvo skambinęs šį kūrinį. Ankstyvąjį jo kūrybos laikotarpį liudijo ir pluoštas vaikams skirtų fortepijoninių kūrinių, pasak R. Gaidamavičiūtės, padedančių suvokti modernųjį muzikos pasaulį.

Pirmą kartą būtent Anykščiuose nuskambėjo ir pernai sukurti F. Bajoro instrumentinės muzikos kūriniai – fortepijoninės pjesės "Reljefas" bei itin sudėtingas, didelio pianisto meistriškumo reikalaujantis "Sideralis" ("Žvaigždėtasis"). Pasak kompozitoriaus, šie kūriniai tiesiog gulėjo ir laukė, kol atsiras atlikėjas, kuris jų imsis.

Net ir repetuojant D. Kirilausko negirdėjęs F. Bajoras koncerto metu įsiklausė į jam naują skambesį ir net pasidarė savo kūrinių garso įrašą diktofonu. Kompozitorius aiškino, kad jo partitūra laisva – kitas pianistas tą pačią muziką tikriausiai kitaip interpretuotų, ji kitaip nuskambėtų.

Feliksas BajorasPasakodamas apie savo kūrybą, svečias prisiminė, kad keletą metų ar net ir dešimtmečius laukti savo muzikinio kūrinio premjeros jam jau tapo įprasta. Tai atsitiko su vokaliniais ciklais – tik solistei Giedrei Kaukaitei pasisekė jo kūrinius sudainuoti, kitiems atlikėjams jie dažnai tapdavo neįkandamu riešutu. Kai kurie vokaliniai jo kūriniai vyrams, sukurti prieš 30-35 metus, tik pastaruoju metu pagaliau dainuojami.

Kompozitorius vis dar tikisi pamatyti operos scenoje ir savo "Dievo avinėlį", parašytą pagal rašytojo Rimanto Šavelio libretą 1981 metais. Kol kas ši opera buvo pastatyta tik dramos teatre. Pasak F. Bajoro, ši vienintelė jo opera "įstrigo" dėl teatro nerangumo ir politikos. Sovietmečiu jos tekstas buvo jau patvirtintas, tačiau kai jis suskambo su muzika – tapo aišku, kad kūriniui apie partizaninę kovą į sceną dar ne laikas. "Tiems patiems, kurie anuomet atstūmė šią operą, iki šiol dėl to labai nepatogu, todėl jie jos ir vengia, nors pati opera – tiesiog kūrinys dvasinio tobulumo siekio tema", – kalbėjo anykštėnams F. Bajoras.

Kompozitorius prisipažino brandinantis siekį sumoderninti tradicinę sakralinę muziką, kad ja nebūtų laikoma vien lėta ir rami klasikinė melodija. Jis su apmaudu prisipažino, kad katalikų bažnyčiai iki šiol to nereikėjo. Kaip modernios sakralinės muzikos pavyzdį F. Bajoras minėjo savo pusės valandos instrumentinės muzikos kūrinį "Išėjimas", kurį atlieka simfoninis orkestras ir 7 solo mušamieji. Autorius jį skyrė savo motinos atminimui.

"Jei ką nors nori padaryti – vaikštai su viena mintimi, mažai valgai, bet pagaliau padarai. Svarbiausia – norėti, o ne sukti galvą, kaip tai sunku padaryti", – savo kūrybinės sėkmės paslaptimis su anykštėnais dalijosi Lietuvos nacionalinės premijos laureatas F. Bajoras.

Padėka is susižavėjimas kompozitoriumi - iš Anykščių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Valentino Patumsio lūpų

Tautvydas Kontrimavičius

 
 
    Atgal...