Sausio 10-ąją Anykščių sakralinio meno centre į vakarą "Kultūros darbai gimtinei" lyg į ežerą iš skirtingų šlaitų susiliejo kultūros idėjų ir veiklų upeliai. Visas būrys anykštėnų tarsi atsitiktinai susitiko prie 2012-ųjų Lietuvos kultūros sostinės vartų, kad per pusantros valandos pasidžiaugtų savo nuveiktais darbais, galimybėmis ir iniciatyvomis.

Tą vakarą buvo pagerbtos dvi laureatės: 2011-ųjų Teresės Mikeliūnaitės Anykščių kultūros premijos laureatė dailės istorikė ir menotyrininkė Dalia Tarandaitė, gimusi ir užaugusi Anykščių krašte, bei jaunoji anykštėnė pianistė Milda Daunoraitė, pernai laimėjusi Lietuvos televizijos konkursą "Vunderkindai.lt".

Tą vakarą Lietuvos Respublikos kultūros ministras Arūnas Gelūnas Anykščių merui Sigučiui Obelevičiui iškilmingai įteikė dokumentus, pagrindžiančius Anykščių teisę 2012-aisiais vadintis šalies kultūros sostine, o į Angelų muziejų atkeliavo pernai gruodį Šilutės, 2011-ųjų šalies kultūros sostinės, Anykščiams perduotas angelas.

Tą vakarą muzikos garsais anykštėnus žavėjo ne tik jaunoji vunderkindė M. Daunoraitė, bet ir prigimtimi anykštėnais save laikantys solistai Aušra Cicėnaitė, Eugenija Klivickaitė ir Tomas Tuskenis. Baltąjį Sakralinio meno centro rojalį pirmąkart prakalbino ir pianistė Živilė Survilaitė – XX a. pradžios Anykščių kultūros organizatoriaus Juozo Survilos anūkė.

"Lietuvių sąmonėje Anykščiai visuomet buvo ir yra kultūros kraštas – vien tik Antano Baranausko "Anykščių šilelis" ko vertas", – pripažino kultūros ministras A. Gelūnas, pasidalijęs jį nustebinusiomis žiniomis, kad autorinio kino programą Anykščiuose žiūri pilnutėlė žiūrovų salė, o į "popso" koncertą nuperkami tik 6 bilietai.

"Kai dabar išgirstu, jog jūs kultūros sostinėje auginsite atžalyną, kultūra auklėsite vaikus ir jaunimą – ko dar geresnio galėčiau tikėtis iš kultūros sostinės?.." – sakė ministras.

Pristatydamas kultūros sostinės idėjas, Anykščių meras S. Obelevičius tą vakarą buvo tikslus ir lakoniškas: "Tai projektas, kurį ruošė jauni žmonės jauniems žmonėms".

O Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė, kaip pirmąją savo darbovietę vis dar prisimenanti Skiemonių vidurinę mokyklą, akcentavo, kad Anykščių kraštas labiausiai ypatingas čia savo veiklos pėdsakus palikusių žmonių dėka. I. Seliukaitė pirmiausia minėjo muziejininkę Teresę Mikeliūnaitę, sugebėjusią išskirti Anykščių krašto muziejus iš dešimčių standartinių Lietuvos rajonų muziejų gretos, pristatyti juos kaip gyvą dialogą su kūrėjais apie kultūrą. Pasak I. Seliukaitės, tokie žmonės, kaip T. Mikeliūnaitė ar Monsinjoras Albertas Talačka, turintys stiprų dvasios pasiryžimą, net ir pasitraukę į Amžinybę išsaugo darbų tęstinumą.

"Muziejus, teikdamas Dalios Tarandaitės kandidatūrą Teresės Mikeliūnaitės Anykščių kultūros premijai, matė joje antrąją Teresę Mikeliūnaitę", – pripažino A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas, sveikindamas šios premijos laureatę.

O pati D. Tarandaitė pirmiausiai pabrėžė, kad gimtinė – kiekvienam svarbiausia vieta žemėje, todėl jai esanti didžiausia garbė ir malonumas prisiliesti ir prisidėti prie Anykščių krašto kultūros. Buvusi Jono Biliūno vidurinės mokyklos abiturientė, sulaukusi šios mokyklos vadovybės sveikinimų, D. Tarandaitė prisiminė, kad jai augant Anykščiai buvo tik literatūros sostinė, bet nuo to laiko jos gimtinė jau pasipildė naujais stipriais simboliais: Arklio ir Siauruko muziejais, sakralinio meno ekspozicija.

"Anykščiams linkiu sėkmės – kad visus anykštėnų darbus angelai lydėtų!" – sakė 2011-ųjų Teresės Mikeliūnaitės Anykščių kultūros premijos laureatė.

-anykstenai.lt

Tautvydo Kontrimavičiaus nuotraukos