Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2012-11-16   Julijos ir Jono Biliūnų bendras gyvenimas – tarsi nematytos žvaigždės švystelėjimas
 
 

Spalio 27 d. Čikagoje leidžiamas JAV lietuvių dienraštis „Draugas“ publikavo šį Laimos Apanavičienės straipsnį, kuriuo buvo anonsuotas Vilniaus Jaunimo teatro spektaklis „Jis ir Ji“, lapkričio pradžioje rodytas M. K. Čiurlionio galerijoje Čikagoje (JAV).

Jonas Biliūnas. Kas nežino šio lietuvių literatūros klasiko? Jo dar vaikystėje skaityti „Kliudžiau“, „Liūdna pasaka“ ir „Brisiaus galas“ ne vienam skaitytojui yra išspaudę ašarą. Gal mažiau žinome dviejų istorinių Lietuvos asmenybių – Jono Biliūno (1879-1907) ir jo žmonos Julijos Janulaitytės-Biliūnienės (1880-1978) meilės istoriją. Tai Romeo ir Džuljetos meilei prilygstanti istorija. Ją sužinoti galės visi, kas lapkričio 4 d. 2 val. p. p. atvyks į Čiurlionio galeriją Jaunimo centre, kur bus rodomas Vilniaus Jaunimo teatro spektaklis „Jis ir ji“.

Kai ruošiausi kviesti tarptautiniuose teatro festivaliuose dažnai dalyvaujančią aktorę ir režisierę Birutę Mar (Marcinkevičiūtę) atvykti į Sigutės Ach parodos atidarymą – Roberto Danio poezijos vakarą „Vienatvės paros“ paskaityti poeto R. Danio eilių, pamaniau, kad būtų gaila, jog čikagiečiai nepamatytų nors vieno šios aktorės ir režisierės sukurto spektaklio, juolab spektakliais nesame lepinami. Teatro mylėtojai tikriausiai prisimena ir prieš keletą metų Čiurlionio galerijoje B. Mar rodytą „Poetę“ apie Salomėją Nėrį, žino kitas jos kurtas dokumentines kamerines dramas apie žymias istorines asmenybes.

Atsakymas, kokį spektaklį galėtų atvežti B. Mar, atėjo savaime – š. m. sausio 8 d. Valstybinio jaunimo teatro „Salėje 99“ įvyko aktorės ir režisierės B. Mar spektaklio „Jis ir ji“ premjera. Iškilo vienintelis klausimas – spektaklyje užimti 2 aktoriai ir smuikininkas. O tai jau susiję su nemažomis išlaidomis. Tačiau, kaip sakoma, kas nerizikuoja, negeria šampano. Surizikavau, pakviečiau aktorius ir viliuosi, kad žiūrovas, pamatęs spektaklį, nenusivils. O aš dėkinga JAV Lietuvių Bendruomenės Kultūros tarybai ir Onai Rūtai Danienei, padėjusioms, kad šis projektas būtų įgyvendintas.

Sigitas Rubis, Birutė Mar ir Aleksas Kazanavičius Čikagoje. 2012 m. lapkritis. Nuotrauka iš B. Mar albumo.

Nors apie spektaklį buvau girdėjusi daug gražių atsiliepimų, vis tik norėjau įsitikinti, ar tikrai jis sudomins čikagiečius. Tad lankydamasi Vilniuje kartu su anūku nuėjau pasižiūrėti šių dviejų iškilių Lietuvos asmenybių meilės ir nerimastingo gyvenimo istorijos, kuri jautriai atsiskleidė jųdviejų laiškuose.
Jono Biliūno vaidmenį spektaklyje atlieka Jaunimo teatro aktorius Aleksas Kazanavičius, rašytojo žmonos – Birutė Mar. Dailininkė – Indrė Pačėsaitė. Dalyvauja smuikininkas Sigitas Rubis.

Apie sumanymą sukurti šį spektaklį B. Mar sakė: „Bene prieš dešimtmetį perskaičiau Biliūno ir jo mylimosios atvirlaiškius, kurie sujaudino savo tyrumu, nuoširdumu, taip trumpai tetrukusios meilės virpėjimu. Dabar, regis, taip nebebendraujame, nebemokame taip mylėti. Kažkoks tylus ilgesys to laiko tylos, o sykiu – be galo atviros, pažeidžiamos širdies pulsavimas. Išties, ši istorija – lietuviška Romeo ir Džuljetos istorija, kurią norėjosi prikelti scenoje – rekonstruoti lyg išlikusią seną fotografiją, kurioje prie stalelio rymo susimąstę Jonas ir Julija... Norėjosi sugrąžinti tuos subtilius virpesius, atsklindančius iš Biliūno kūrybos, Jono ir Julijos meilės laiškų.“

Tačiau spektaklis gimė ne iš karto. Režisierė pasakojo, kad iš pradžių jis buvo kuriamas tyliai, be jokių planų, įsipareigojimų – drauge su aktoriumi A. Kazanavičiumi ir smuikininku S. Rubiu. Eskizas buvo rodomas mokyklose, bibliotekose, netradicinėse erdvėse, rašytojo gimtųjų Anykščių koplyčioje. Kaip Birutė sako: „Tai virto repeticijomis su žiūrovais“. Ir tik vėliau viskas nusistovėjo, „sulipo“ ir gimė spektaklis, anot Birutės Mar: „labai trapus, vis suabejoju – galbūt per trapus šiandienai?“

Dokumentinėje dramoje poetiškai, jautriai ir jausmingai atsiskleidžia vos keletą metų trukusi, tačiau neįtikėtinai dramatiška lietuvių literatūros klasiko meilė. Vos 28-erių metų miręs rašytojas, dėl ligos ar mokslų nuolat važinėjęs tarp Anykščių, Charkovo, Leipcigo, Berlyno, Ciuricho, Zakopanės, su žmona susirašinėjo laiškais ir atvirlaiškiais. Remiantis jais ir jų abiejų prisiminimais bei kūryba ir buvo sukurtas spektaklis, kuriam pavadinimą davė paties J. Biliūno kūrinys „Jis ir ji“.

Šiame kūrinyje rašytojas ir aprašė, kaip gimsta nepaprasta meilė tarp vyro ir moters: „Jiedu abu ilgus metus gyveno toli nuo vienas kito; jiedu nei vienas ilgus metus nežinojo apie kitas kitą, kad abu kartu gyvena pasauly. Pagaliau jiedu susitiko...“ (Jonas Biliūnas „Jis ir ji“, 1905).

Deja, baisi to meto liga – tuberkuliozė – anksti pakirto jauno rašytojo jėgas. Mirė J. Biliūnas 1907 m. gruodžio 8 d. ant žmonos rankų ir buvo palaidotas Zakopanėje.

1953 m. J. Biliūno palaikai buvo atgabenti į Lietuvą ir perlaidoti Liudiškių kalvoje šalia Anykščių. Ant kapo 1958 m. buvo pastatytas 14 metrų aukščio granitinis antkapinis paminklas su rašytojo bareljefu (autoriai – architektas Vytautas Gabriūnas ir skulptorius Bronius Vyšniauskas). Buvo įvykdyta ir poetinė rašytojo valia, pareikšta viename eilėraštyje:

Kad numirsiu, man pakaskit
Ant Šventosios upės kranto:
Kad matytų kapas sodžių,
Kūdikėlis kur užaugau.

„O prie ko spektaklyje smuikininkas?“, – paklaus skaitytojas. „Norėjosi gyvos muzikos skambėjimo, ne fonogramos. Pamaniau, kad būtent smuikas galėtų perteikti J. Biliūno dvasios virpesius“, – sakė B. Mar „Lietuvos žinių“ žurnalistui Mindaugui Klusui apie sumanymą pakviesti spektaklyje dalyvauti talentingą smuikininką S. Rubį.

„Julijos ir Jono Biliūnų bendras gyvenimas buvo tarsi nematytos, neregėtos žvaigždės akimirkos švystelėjimas, tarsi kalnų kaktusas, kuris tik kartą gyvenime pražysta nepaprasto grožio varpelių prisodrintu žiedu ir miršta. Jiedu išėjo į Amžinybę, bet liko žemėje jų šviesa, jų darbai. Julija, tiesa, neparašė tomų, bet buvo ta nuostabioji Lietuvos miškų ir laukų deivė, suteikusi savo vyrui sąlygas dirbti, rašyti, svajoti, mokėjusi džiaugtis ir akimirka, ir jo darbais, ir svajonėmis“, – rašė Marija Macijauskienė „XXI amžiuje“ (Nr. 91; 2001 m. gruodžio 5 d.). Kad tuo įsitikintumėte patys, kviečiu visus atvykti į Čiurlionio galeriją ir pažiūrėti spektaklį apie šias neeilines asmenybes.

O į klausimą, kokiam žiūrovui spektaklis skirtas, Birutė atsako: „Tam, kuris pasiilgo scenoje tylos, kuriam įdomus poetinis, literatūrinis teatras, mūsų istorija. Tai labai kamerinis darbas, net kažkas tarp spektaklio ir literatūros. Taip pat norėčiau, kad spektaklį pamatytų jaunoji karta, pažintų kitokį, ne chrestomatinį rašytoją – buvo net keista, kaip mokyklose mokiniai klausosi išsižioję šios istorijos. Juk J. Biliūnas buvo toks kaip ir jie, taip pat troško gyventi, kurti, mylėti... Ir tiek daug paliko, išeidamas dvidešimt aštuonerių.“

Spektaklis "Jis ir Ji" Čikagos lituanistinėje mokykloje lapkričio 3 d. Nuotrauka iš B. Mar archyvo.

Tad ir lauksime atvykstant įvairaus amžiaus žiūrovų, o kad spektaklis patinka ir jaunajam žiūrovui įsitikinau pati – mano 14-mečiui anūkui jis patiko.

 
 
    Atgal...