Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis "Voruta" 2012 m. gruodžio 22 d. numeryje paskelbė šią Janinos Bagušytės paruoštą apžvalgą apie Anykščius – Lietuvos kultūros sostinę 2012.

Anykščiai jau atsisveikino su Lietuvos kultūros sostinės titulu. Įžiebę šventinę eglutę, pasigrožėję angelų paradu, ugnies eisena, geležinių lėlių šou bei degančių skulptūrų spektakliu, perdavė kultūros sostinės regalijas ir titulą būsimai kultūros sostinei Palangai. Baigiamieji kultūros sostinės renginiai – tarmių festivalis – Anykščiuose dar vyko visą savaitę. Ypatingi, išskirtiniai metai Anykščiams baigiasi ir dabar pats laikas atsigręžti atgal, prisiminti įvykius ir pasvarstyti, ką davė kultūros sostinės titulas Anykščiams.

„Lietuvos kultūros sostinės vardas – tai galimybė atkreipti į save dėmesį 365 dienas per metus, tai unikali proga per trumpą laiką pradėti daug gražių tradicijų, stimulas įskelti kūrybos ugnį, kuri sušildytų esančius aplink ir sugrąžintų smalsumą ir entuziazmą atrasti, išmokti, kurti“, – teigia kultūros vadybininkė Agnė Biliūnaitė, viena iš kultūros sostinės ambasadorių.

Anykščiai kultūros sostinės vardu paženklintus metus skyrė jaunimui. „Remdamasis savitąja kultūrine tradicija, gausiu istoriniu, gamtiniu ir kultūros paveldu, Anykščių kraštas šiuo 2012-ųjų metų „jaunosios kultūros ir meno“ projektu „Mano kultūros dienoraštis. Anykščiai“ siekė parengti ir įgyvendinti unikalią, geografiniais saitais nesuvaržytą, kokybiškai vertingą jaunimo kultūrinių atradimų programą“, – rašoma kultūros sostinės projekte. Tad kultūros sostinės metai Anykščiuose išsiskyrė tradicinėmis ir netradicinėmis kultūros išraiškos formomis, formaliu ir neformaliu bendravimu tiek realioje, tiek virtualioje erdvėje. Visus metus tarpusavyje pynėsi įvairių formatų renginiai: klasikinės muzikos koncertai ir parkūro maršas per Anykščius (parkūras (pranc. parkour – distancija, kliūčių ruožas) – sportinio tipo veikla, kurios pagrindinis principas yra judėjimas, patekimas iš vienos vietos į kitą kiek įmanoma greičiau ir efektyviau. Viskas aplinkui traktuojama kaip kliūtys, kurias siekiama įveikti pasikliaujant vien savo galimybėmis – red. past.), ansamblio „Gojus“ 20-ties metų jubiliejus ir sunkiosios muzikos festivalis „Velnio akmuo“, nacionalinis bardų festivalis „Purpurinis vakaras“ ir jaunimo  vaizdo, garso ir judesio spektaklis „Kinas juda“.

Gavę kultūros sostinės statusą anykštėnai išmintingai panaudojo skirtas lėšas: įrengė apžvalgos aikštelę bažnyčios bokšte, išleido nemažai knygų, sutvarkė Šventosios pakrantes ir dar labiau išgarsino Anykščius.

Mieste buvo sutvarkytos Šventosios pakrantės ir baigtas tiesti kairiojo kranto 4 kilometrų 200 metrų ilgio apšviestas pėsčiųjų ir dviratininkų takas su visa infrastruktūra. Čia įrengtos poilsio, apžvalgos aikštelės, estrada, poilsio parkas, vaikų žaidimų zonos, paplūdimiai su reikiama paplūdimių įranga.

Anykščių savivaldybės viešajai bibliotekai kultūros sostinės statusas sudarė galimybę įsigyti daugiau knygų. Savivaldybė tam skyrė 5 tūkst. litų. Biblioteka šiemet gavo dvigubai daugiau lėšų.

Kultūros sostinės renginiams Anykščiai gavo 100 tūkst. litų. Meras Sigutis Obelevičius teigia, kad to visiems metų renginiams neužteko, todėl daug renginių vyko entuziastų iniciatyva, lėšų skyrė Anykščių verslininkai bei kiti rėmėjai.

„Kultūros sostinės vardas atsipirko su kaupu“, – sako Švietimo, kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Nargelienė. – Anykščiai šiemet pateko į 10 patraukliausių Lietuvos vietinio turizmo vietovių penketuką. Pernai šiame sąraše Anykščiai užėmė tik 9 vietą, 2010 metais buvo dešimti. Penkta vieta šalia Trakų, Neringos, Druskininkų ir Aukštaitijos nacionalinio parko – didelis laimėjimas tik neseniai kurortinės vietovės statusą gavusiam miestui.“

Kultūros sostinės renginiai sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio ir pritraukė dar daugiau turistų į Anykščius. Juos čia viliojo kultūros renginiai ir nauji turistiniai objektai. Liepos mėnesį Anykščių bažnyčios bokšte įrengta apžvalgos aikštelė. Iš 33 metrų aukščio, įveikus 186 laiptukus, atsiveria visai kitokie, dar nepažinti Anykščiai. Į viršų užkopę smalsuoliai atsiduria tiesiog po trim bažnyčios varpais, o aplinkui atsiveria Šventosios upės slėnio panorama. Trys didžiosios laiptų aikštelės bei bokšto sienos ateityje bus panaudotos ekspozicijoms įrengti, o apžvalgos aikštelė taps tikra stebykla: joje bus įrengtas monoklis, kuris leis pasigrožėti ir tolimesnių apylinkių vaizdais. Kitąmet kelias į šią aikštelę sutrumpės, bažnyčios bokšte įrengus liftą.

Anykščių menų centro direktorius Tomas Tuskenis verčia keturias lankytojų atsiliepimais išmargintas knygas, kuriose akį traukia šilti atsiliepimai iš visos Lietuvos bei įrašai vokiečių, lenkų, danų, prancūzų, japonų kalbomis.

Ryškiausiu akcentu šių metų kultūros sostinėje tapo pačių anykštėnų sukurta ir kartu su pasaulio anykštėnais pastatyta džiazo opera pagal Antano Vienuolio apysaką „Šventavartė“. Dainuvos slėnio scenoje pasirodė žinomi anykštėnai Dalia Michelevičiūtė, Arvydas Navalinskas, Tomas Ladiga, Vytautas Germanavičius, Tomas Tuskenis ir Arvydo Joffe vadovaujamas džiazo kvartetas.

Kaip skamba lietuvių klasiko Antano Baranausko poema „Anykščių šilelis“ korėjiečių kalba? Tai pademonstravo Pietų Korėjos aktorė Park In Hye, atvykusi į Anykščiuose surengtą tarptautinį teatro festivalį „Kliudžiau“. Tradicinio korėjiečių folkloro pansori atlikėjos pasirodymas buvo baigiamasis pirmą kartą Anykščiuose rengiamos teatro šventės akordas.

Kultūros sostinės metus Anykščiai pradėjo ir baigia  žaismingai pokštaudami, jaunatviškai žvelgdami į kūrybinį įkvėpimą ir dar kartą primindami, jog tradicinėmis ir netradicinėmis meno ir kultūros išraiškos formomis, per tiesioginį jaunimo dalyvavimą kultūroje galime kurti patrauklaus kultūrinio turizmo centro potencialą ir Lietuvoje, ir tarptautiniu lygiu.