Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2013-03-18   Dainuvos slėnyje čiulbės zylės ir varnėnai
 
 

Kovo 18-ąją Anykščių šilelio pakraštyje aplink Dainuvos slėnį prie medžių kamienų prisiglaudė 90 naujų inkilų, kuriuose daugiausia apsigyvens zylės, musinukės ir varnėnai.

Vienas iš naujųjų inkilų šilelyje prie Dainuvos slėnio.Taip anykštėnai kartu su visos šalies paukščių bičiuliais dalyvavo Generalinės miškų urėdijos inicijuotoje visuotinėje akcijoje „Devyniasdešimt paukščių pavasarių“. Jos metu buvo prisiminta, jog praėjo jau devyniasdešimt metų nuo pirmosios Paukščių dienos, kai pavasarį keliami vis nauji inkilai mūsų krašto sparnuočiams. Tokios pavasario tradicijos iniciatorius buvo žymiausias Lietuvos gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas.

Pirmadienio vidurdienį aplink Dainuvos slėnį pasklidę Anykščių miškų urėdijos miškininkai kartu su jaunaisiais miško bičiuliais iš A. Baranausko vidurinės mokyklos ir jų mokytoja Daiva Barauskiene, su jaunaisiais šauliais ir Pasaulio anykštėnų bendrijos atstovais, klampodami per sniegą, žvalgėsi tinkamų vietų pakabinti naujiems inkilams.

Naujas būstas šilelio sparnuočiams.

Nauji inkilai keliauja į šilelį.

Pietinėse medžių kamienų pusėse ant tvirtų šakų kelių metrų aukštyje pakibo įkelti ir pakabinti sparnuočių nameliai, A. Baranausko vidurinėje mokykloje sukalti iš lentelių ar pagaminti iš drevėtos trinkos.

Į seną pušį kyla naujas inkiliukas zylėms.

Ir šis inkilas pavasarį sulauks sparnuotos šeimynos.

Į akciją susirinkusiems anykštėnams Anykščių urėdijoje dirbanti gamtininkė ornitologė Irma Žukauskaitė pasakojo, kad iš maždaug 220 Lietuvoje perinčių paukščių rūšių bene 160 čia ir žiemoja – tik kelios dešimtys išskrenda į pietus ieškoti šiltesnės žiemavietės, tarp jų – ir kikiliai, patys dažniausi Lietuvos paukščiai.

Tačiau orams šylant vis daugėja tokių sparnuočių, kurie prof. T. Ivanausko laikais niekuomet čia žiemai nepasilikdavo, o dabar neretai matomi ištisus metus. Pasak I. Žukauskaitės, dabar net ir žiemą Lietuvoje galima pamatyti strazdą giesmininką, vis dažniau lieka ir baltieji garniai – tiesiog paukščių įpročiai palaipsniui kinta.

Užtat įpročiai sukti lizdą tik tam tikroje vietoje yra kur kas stipresni. Tai žinodami, miškininkai parinko tokius inkiliukus, kurie bus užpildyti ir gana triukšmingoje vietoje, prie pat miesto pramogų vietos esančiame Anykščių šilelio pakraštyje. Žmonių ir triukšmo nepaisančioms zylėms ir musinukėms skirti inkilai buvo pakabinti tankesniuose pušynuose, žmonių kaimynystę irgi mėgstantys varnėnai įsikurs prie šilelio laukymių.

I. Žukauskaitė labiausiai gyrė sumanymą pagaminti inkiliukus zylėms su išardomu šonu – mat kasmet juos tenka atidaryti ir išvalyti, užterštame namelyje zylės lizdo nebesuka. Tuo tarpu varnėnai ne tokie reiklūs – jie ir patys inkilą išsivalo, jei kas trukdo jame patogiai įsikurti.

I. Žukauskaitės rankose – lengvai išvalomas inkilas zylėms.

Miškininkai kvietė prisijungti prie akcijos visi anykštėnus – įkelti į medį inkilą ir taip pratęsti prof. Tado Ivanausko tradiciją ne vėlu bet kuriuo metų laiku, nes anksčiau ar vėliau paukštis jam tinkamus namus atras.

-anykstenai.lt

 
 
    Atgal...