Juozas PAROJUS
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Paršelis
Gimimo data: 1917-03-14
Gimimo vietovė: Antaliesės k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Teisininkas, rašytojas poetas ir prozininkas, publicistas, visuomenininkas

2017-12-14   |   Spausdinti

Tėvai: Juozapas Paršelis-Parojus (1877–1947) ir Marijona Kalibataitė-Paršelienė-Parojienė (1879–1964) iš Žvirblėnų – žemdirbiai pasiturintys ūkininkai. Šeimoje gimė 10 vaikų, iš kurių užaugo aštuoni. Broliai ir seserys: Alfonsas Parojus (1899–1982) – žemdirbys ūkininkas, politinis kalinys ir tremtinys, emigrantas Lenkijoje, Leonardas Paršelis (1900–1902) mirė vaikystėje, Antanas Paršelis-Parselis (1902–?) – emigrantas Argentinoje, Kazimieras Parojus (1904–1984) – darbininkas, Vladas Parojus (1910–1986) – kariškis aviatorius, valstybės tarnautojas, emigrantas JAV, Feliksas Parojus (1912–?) – politinis kalinys ir tremtinys, Anelė Paršelytė (1914–1914) mirė kūdikystėje, Pranas Parojus (1919–1992) – medžiotojas, medžioklių organizatorius, ir Apolonija Paršelytė-Jarašiūnienė (1921–2007) – darbininkė.

Mokėsi Troškūnų (Anykščių r.) pradžios mokykloje, 1932 m. baigė Anykščių vidurinę mokyklą, pradėjęs joje mokytis nuo 2-osios klasės.  Mokydamasis Anykščiuose, pradėjo rašyti eilėraščius, vėliau juos spausdino Panevėžio spaudoje. 1932–1937 m. baigė Panevėžio II berniukų gimnaziją. Mokykliniais metais dalyvavo Panevėžio skautų tunto Kęstučio draugovės veikloje ir jai vadovavo, buvo "Meno kuopos" narys.

Nuo 1937 m. jis studijavo Kaune: 1937–1940 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultete, 1937–1939 m. baigė ir A. Smetonos karo mokyklą. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, studijų universitete jis nebaigė.

Vokiečių okupacijos metais J. Parojus gyveno tėviškėje, kiek laiko dirbo Troškūnų parapijos bibliotekos vedėju, dalyvavo pogrindinėje antihitlerinėje veikloje. 1944 m. pavasarį jis išėjo savanoriu į generolo Povilo Plechavičiaus buriamą Vietinę rinktinę, bet ją išsklaidžius vėl grįžo į tėviškę.

1944 m. J. Parojus su žmona ir dukra traukėsi į Vakarus, bet pakeliui buvo atskirtas nuo šeimos. Kartu su dviem draugais, pasidaręs plaustą, jis perplaukė Baltijos jūrą ir apsistojo Švedijoje. Kelionės metu persišaldęs, visam likusiam gyvenimui liko silpnos sveikatos. 1944–1948 m. jis gyveno pabėgėlių stovyklose Europoje, 1948 m. persikėlė į Kanadą ir įsikūrė Monrealyje.

1948–1957 m. J. Parojus aktyviai veikė Kanados lietuvių bendruomenės organizacijose, buvo nuolatinis Kanados lietuvių savaitraščio "Nepriklausoma Lietuva" bendradarbis. 

J. Parojus ir emigracijoje buvo aktyvus skautas, vyresnysis skautininkas. 1949 m. Monrealio lietuvių klube jis sušaukė steigiamąjį skautų vyčių susirinkimą, kuriame buvo įkurtas Dr. J. Basanavičiaus skautų vyčių būrelis prie prancūzų skautų tunto – pirmoji Kanadoje lietuvių skautų organizacija. J. Parojus buvo šio būrelio vadovas, jo iniciatyva buvo pradėtas leisti pirmasis skautų spaudos leidinys – laikraštis "Budėk".

Nuo 1950 m. jis buvo vienas iš Tautos namų statybos Monrealyje laikinojo komiteto narių. 

Nuo 1957 m. jis persikėlė į JAV ir iki gyvenimo pabaigos liko Niujorke, gyveno Brukline (Brooklyn), bendradarbiavo spaudoje, buvo Bendrojo Amerikos lietuvių fondo (BALF) veiklos populiarintojas ir rėmėjas.

J. Parojus rašė eilėraščius, noveles, memuarinę publicistiką. Jis parengė ir išleido poezijos rinkinius "Sulaužytos dienos" (1962 m.) ir "Partizanų akys" (1965 m.), atsiminimų ir literatūrinių esė rinkinį "Sveiki gyvi" (1964 m.) ir novelių rinkinį "Į laisvę ir mėnulį" (1968 m.).

J. Parojaus poezijoje vyrauja nostalginiai vilties ir tėvynės meilės motyvai, novelėse apstu vaikystės prisiminimų ir tėviškės vaizdų. Jo publicistika atspindi XX a. vidurio Kanados ir JAV lietuvių bendruomenės veiklą ir patriotines nuotaikas.

Laisvalaikiu keliaudavo, bendravo su lietuviais emigrantais.

Mirė 1970 m. sausio 2 d. Niujorke (JAV). Palaidotas Apreiškimo parapijos Cypress Hills kapinėse.