1947–1951 m. mokėsi Skauradų (Anykščių r.) pradinėje mokykloje, 1951–1954 m. – Juostininkų (Anykščių r.) septynmetėje mokykloje, 1954–1958 m. – Troškūnų (Anykščių r.) vidurinėje mokykloje. 1958–1963 m. studijavo Kauno politechnikos institute.

1973–1974 m. stažavosi VI Paryžiaus (Prancūzija) universitete bei Aukštojoje fizikos ir chemijos mokykloje.

1963–1969 m. S. Sakalauskas dirbo Vilniaus universitete inžinieriumi, vyresniuoju inžinieriumi, 1969–1972 m. jis buvo Puslaidininkių fizikos probleminės laboratorijos vedėjas, 1972–1976 m. – Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros vyresnysis dėstytojas, 1976–1991 m. – docentas.

1985–1992 m. jis buvo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto prodekanas, nuo 1991 m. – Puslaidininkių fizikos katedros profesorius. Jis buvo Fizikos fakulteto tarybos narys.

1971 m. Kauno politechnikos institute jis apsigynė technikos mokslų kandidato disertaciją "Didelės varžos puslaidininkių elektrinio potencialo mikropasiskirstymui matuoti aparatūros sukūrimas". 1990 m. ten pat jis apsigynė daktaro disertaciją "Bekontakčių mikroelektroninių keitiklių sukūrimo pagrindai", 1993 m. nostrifikuotas habilituotas technologijos mokslų, elektros ir elektronikos inžinerijos daktaras.

S. Sakalauskas yra 20 išradimų autorius. Jo mokslinio darbo rezultatai – sukurti daugiaparametriniai talpiniai fizikinių dydžių matuokliai.

Jis dalyvavo parodose Vilniuje, Maskvoje (Rusija), Varšuvoje (Lenkija), Leipcige (Vokietija), Kopenhagoje (Danija).

S.Sakalauskas skaitė pranešimus kasmetinėse tarptautinėse konferencijose "Elektronika", Lietuvos nacionalinėse fizikos ir kitose konferencijose. Naujausi jo pranešimai (anglų kalba): "Phase-Sensitive High Voltage Amplifier" (2006 m.), "Quasielectrostatic Trasducers in Control of Material Quality" (2006 m.), "Vacuum and Plasma Surface Engineering, Surface potential 3-D Maps of DLC and DF films" (2006 m.).

Jis paskelbė per 200 mokslinių publikacijų, parengė ir išleido mokymo priemonę "Pagrindinės puslaidininkinių prietaisų charakteristikos ir jų ryšys su medžiagos savybėmis bei jų gamybos technologija", penkiakalbį "Radioelektronikos terminų žodyną" (su kitais autoriais, 2000 m.), "Tarptautinių fizikos olimpiadų eksperimentinės elektronikos užduotis" (su kitais autoriais, 2005 m.). S. Sakalauskas išleido knygas: "Elektronikos pagrindai. I dalis. Puslaidininkiniai diodai ir tranzistoriai" (2003 m.), "Matavimo keitikliai. Laboratoriniai darbai" (2006 m.).

S. Sakalauskas buvo technologijų plėtros programos "Jonizuojančiai radiacijai jautrių ir atsparių medžiagų tyrimai ir defektų modifikavimas" (2003–2006 m.) aukštosios įtampos puslaidininkinių komponentų parametrų analizės grupės vadovas.

Jis buvo apdovanotas Lietuvos SSR Ministrų Tarybos premija (1987 m.).

Laisvalaikį skyrė istorijai, turizmui. Jaunystėje buvo aktyvus imtynininkas, Lietuvos pirmenybėse laimėjęs IV vietą.

Buvo vedęs, žmona Kazimiera Sakalauskienė (g. 1945 m.) – valstybės tarnautoja. Vaikai: Gita Sakalauskaitė (1968–2011) – valstybės tarnautoja, Nerius Sakalauskas (g. 1975 m.) – valstybės tarnautojas.

Mirė 2023 m. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Kairėnų kapinėse (16 sektorius, 11 eilė, 11 kapavietė) šeimos kape prie anksčiau mirusios dukters. Kapą ženklina rusvo akmens paminklas, jo šlifuotame fasade iškaltas įrašas: "Sakalauskai / Gita 1968–2011 / Stanislavas 1940–2023".