Petras SLIŽYS
  Gimimo data: 1871-06-16
Gimimo vietovė: Kurklių dvaras (Anykščių r.) »

Trumpai:
Vargonininkas, chorvedys

2018-12-14   |   Spausdinti

Tėvai Benediktas Sližys ir ? Sližienė. Buvo pakrikštytas Petro Povilo vardais.

Išmoko groti vargonais pas Kavarsko vargonininką S. Puodžiūną.

Nuo 1897 m. P. Sližys pradėjo savarankiškai vargonininkauti ir vadovauti chorams. XX a. pradžioje jis dirbo vargonininku Taujėnuose (Ukmergės r.).

Persikėlęs apie 1907 m., ketvirtį amžiaus P. Sližys vargonininkavo Traupyje (Anykščių r.).

1912 m. jis baigė Juozo Naujalio trijų mėnesių vargonininkų kursus Kaune, po šių kursų praturtino muzikinį repertuarą.

1934–1948 m. P. Sližys buvo vargonininkas Viešintose (Anykščių r.).

Nuo 1948 m. iki gyvenimo pabaigos P. Sližys gyveno Vilniuje, leisdamas senatvę pas sūnų.

P. Sližio parengti chorai giedodavo bažnyčiose, dalyvaudavo šaulių ir pavasarininkų kultūrinėje veikloje, atlikdavo sudėtingesnes mišias (J. Naujalio "Missa in honorem St. Leonardi", F. X. Witto "Mišios Pranciškaus Ksavero garbei"), giesmes ir dainas. Traupio Šv. Onos bažnyčios choras, vadovaujamas P. Sližio, dalyvavo 1924, 1928 ir 1930 m. visos Lietuvos dainų šventėse Kaune.

P. Sližys buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio medaliu (1928 m.).

Susituokė 1903 m. Ukmergės bažnyčioje, žmona Karolina Kuliavaitė-Sližienė (1883–1967) iš Taujėnų (Ukmergės r.) – kaimo dainininkė ir giesmininkė. Šeimoje užaugino šeši vaikai: Saturninas Sližys (1904 – apie 1984) – emigrantas Didžiojoje Britanijoje, Elegijus Sližys (1909–1995) – emigrantas JAV, Pranas Sližys (1915–2004) – chorvedys ir kompozitorius, Stasys Sližys (1918–2013) – vargonininkas ir chorvedys, emigrantas JAV, Bronius Sližys (1920–1987) – vargonininkas ir chorvedys, Stanislava Sližytė (1924–2013) – pedagogė. Duktė Aleksandra Sližytė (1907–1918) mirė vaikystėje.

Mirė 1961 m. balandžio 16 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Saltoniškių kapinėse šeimos kape.

P. Sližio biografija publikuojama Boleslovo Zubricko enciklopediniame žinyne "Pasaulio lietuvių chorvedžiai" (1999 m.).