Stasys SLIŽYS
  Gimimo data: 1918-11-20
Gimimo vietovė: Traupis (Anykščių r.) »

Trumpai:
Chorvedys, vargonininkas, pedagogas, kompozitorius, žurnalistas, visuomenininkas

2018-12-14   |   Spausdinti

Tėvai: Petras Sližys (1871–1961) – vargonininkas, chorvedys, ir Karolina Kuliavaitė-Sližienė (1883–1967) – kaimo dainininkė ir giesmininkė. Užaugo šešių vaikų šeimoje. Broliai ir sesuo: Saturninas Sližys (1904 – apie 1984) – emigrantas Didžiojoje Britanijoje, Elegijus Sližys (1909–1995) – emigrantas JAV, Pranas Sližys (1915–2004) – chorvedys ir kompozitorius, Bronius Sližys (1920–1987) – vargonininkas ir chorvedys, Stanislava Sližytė (1924–2013) – pedagogė.

Pirmąsias muzikos žinias gavo iš tėvo, toliau jas gilino Panevėžyje pas A. Piešiną, M. Karką ir J. Motiekaitį. 1938 m. baigė Panevėžio valstybinę gimnaziją. 1939 m. baigęs Švietimo ministerijos pedagoginius kursus, įgijo pradinės mokyklos mokytojo cenzą.

1939–1944 m. S. Sližys dirbo Trapelių (Širvintų r.) ir Gaigalių (Kupiškio r.) pradžios mokyklų vedėju, vadovavo vaikų ir jaunimo chorams.

1944 m. jis pasitraukė į Vokietiją, 1944–1950 m. buvo Weideno (Bavarija) lietuvių progimnazijos mokytojas ir inspektorius, akompanavo moksleivių chorams, vargonininkavo stovykloje.

1950 m. S. Sližys atvyko į JAV ir apsigyveno Detroite (Mičigano valstija), kur liko iki gyvenimo pabaigos.

1950–1981 m. jis dirbo "Ford" bendrovės Detroito skyriuje, 1950–1956 m. buvo jo metraštininkas. Tuo pačiu metu jis studijavo ir 1956 m. baigė Detroito Prekybos universitete aukštąją sąskaitybą. 1956–1981 m. S. Sližys dirbo "Ford" bendrovės Divizijos įstaigoje kontrolės analitiku.

Nuo 1950 m. jis taip pat pradėjo dirbti mokytoju Detroito lietuvių šeštadieninėje mokykloje "Aušra", 1950–1965 m. buvo jos mokytojas ir vedėjas.

Jis taip pat lankė Wurlitzerio vargonų kursus, o 1958 m. įstojo į Detroito konservatoriją, kurioje 1964 m. įgijo muzikologo diplomą, o 1968 m. – dar ir vokalinės muzikos pedagogo diplomą.

1967–1974 m. Mičigano universitete jis tobulinosi chorvedybos srityje, apie septynerius metus giedojo ir dainavo Detroito simfonininio orkestro chore.

1974 m. jis buvo priimtas į Mičigano Operos chorą profesionaliu artistu, dalyvavo daugelyje operų spektaklių Detroite, gastroliavo kituose miestuose.

S. Sližys aktyviai įsijungė į Detroito lietuvių kolonijos kultūrinį ir muzikinį gyvenimą.

Nuo 1950 m. jis vadovavo "Aušros" šeštadieninės lietuvių mokyklos vaikų chorui, kurį parengė 1966 m. trečiajai JAV ir Kanados lietuvių dainų šventei Čikagoje. 1957 m. Amerikos lietuvių "Balso" klube S. Sližys subūrė moterų vokalinį sekstetą, o 1958 m. – vyrų oktetą. Su šiais ansambliais jis surengė koncertų, dalyvavo radijo programose.

1958–1961 m. jis vadovavo "Birutės" draugijos Detroito skyriaus mergaičių chorui, o nuo 1961 m. - mišriajam 50 dalyvių jaunimo chorui. Su šiais kolektyvais S. Sližys nemažai koncertavo ir propagavo lietuviškas dainas.

1967 m. S. Sližys įkūrė savo vardo Jaunimo chorą (iš pradžių – mergaičių, nuo 1969 m. – mišrusis, apie 60 dalyvių) ir iki 1975 m. jam vadovavo. Kolektyvas kasmet dainuodavo Vasario 16-osios minėjimų koncertuose, per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas giedodavo bažnyčiose, rengdavo ataskaitinius koncertus, dainavo Čikagoje ir Klivlende.

1970 m. S. Sližys pastatė V. Kaleckio komišką operetę "Piršlybos Šapnagiuose", kurioje  dalyvavo apie 100 atlikėjų – choristų, solistų, muzikantų, šokėjų. Jaunimo chorą jis parengė 1971 m. ketvirtajai JAV ir Kanados lietuvių dainų šventei Čikagoje.

1977 m. jis suorganizavo naują mergaičių chorą (apie 30 dalyvių), su kuriuo dalyvavo daugelyje kultūrinių renginių ir 1978 m. penktoje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėje Toronte, 1979 m. pastatė A. Gustaičio muzikinę pjesę "Sekminių vainikas". Iš vyresniųjų chorisčių buvo sudaręs ir vokalinį ansamblį.

S. Sližys daug metų buvo žinomas ir kaip vargonininkas. 1970–1980 m. jis vargonininkavo Detroito Šv. Petro lietuvių parapijoje. Čia jis atgaivino ir jaunais balsais papildė bažnyčios mišrųjį chorą, subūrė moterų vokalinį ansamblį, kuris dalyvaudavo koncertų programose.

1980–2006 m. S. Sližys buvo Detroito Šv. Antano lietuvių parapijos vargonininkas. Čia jis organizavo mišrųjį chorą, kuris giedodavo kas sekmadienį lietuviškose pamaldose. Jis taip pat daug metų vadovavo moterų vokaliniam kvartetui, o vėliau vokaliniam ansambliui. Su chorais ir vokaliniais ansambliais S. Sližys koncertavo daugelyje JAV miestų ir miestelių.

Detroito Šv. Antano lietuvių parapijos 75-mečio proga 1995 m. rugpjūčio 13 d. choras atliko S. Sližio "Lietuviškas mišias".

S. Sližys buvo 1971 m. ketvirtosios JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės Čikagoje vaikų jungtinio choro dirigentas, 1978 m. penktosios analogiškos dainų šventės Toronte repertuaro komisijos narys.

Jis buvo Detroito Lietuvių mokytojų draugijos valdybos narys (nuo 1950 m.) ir sekretorius, parapijos komiteto narys ir liturginės muzikos komisijos pirmininkas, Lietuvių žurnalistų sąjungos Detroito skyriaus valdybos sekretorius, Amerikos Lietuvių muzikų sąjungos centro valdybos vicepirmininkas, Vargonininkų sąjungos narys, Detroito radijo klubo valdybos vicepirmininkas.

Nuo 1987 m. jis buvo iš Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje centro valdybos narys, Detroito "Ramovėnų" organizacijos narys, dirbo JAV Lietuvių bendruomenės Detroito skyriaus valdyboje.

Nuo 1987 m. S. Sližys dirbo vienu iš žurnalo "Muzikos žinios" redaktorių. Jis paskelbė straipsnių įvairiais muzikos klausimais "Muzikos žiniose", "Drauge" ir "Žurnaliste". Parengė lituanistinių mokyklų aštuntam skyriui "Lietuvių kalbos pratimus" (1966 m.) ir giesmyną "Viešpatie, išklausyk" (1985 m.).

S. Sližys buvo žinomas ir kaip produktyvus kompozitorius. Jis harmonizavo daug lietuvių liaudies dainų, aranžavo klasikinių kūrinių savo vadovaujamiems kolektyvams, sukūrė dainų, giesmių ir mišių chorams, kūrinių vargonams. Tai "Lietuviškos šv. Mišios", giesmės ir dainos: "Išklausyki Lietuvos", "Senolio kryžius", "Motinos ženklai", "Lietuvaitės baladė", "Kryžių kalnas", "Tau dėkinga Lietuva", "Tyli, šventa naktis", "Kristus prisikėlė", "Skiemonių Marijai", "Giesmė Imbrado Marijai", "Šv. Šiluvos Mergelei Marijai", "O Angele, man skirtas", "Štai ateinam prie altoriaus", "Traupio himnas", "Skrenda mintys į Tėvynę", "Menu gegužį", "Sugrįžt negaliu", "Vasaros romantika" ir kitos.

Jo dainos "Tėvynės varpai" ir "Tėvelių kraštas" skambėjo 1966 ir 1971 m. JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse Čikagoje. Su Šv. Antano lietuvių parapijos mišriuoju ir moterų chorais S. Sližys išleido garso įrašų kasetę. Joje įrašytos S. Sližio ir kitų kompozitorių giesmės ir vargonų muzika.

1994 m. S. Sližys lankėsi Lietuvoje, Vilniuje jis stebėjo I Pasaulio lietuvių dainų šventę ir paskelbė įspūdžius išeivijos spaudoje.

S. Sližys buvo apdovanotas Šaulių žvaigždės medaliu (1989 m.), JAV Lietuvių bendruomenės Kultūros premija.

Buvo vedęs, liko našlys. Duktė Regina Sližytė-Broge (?–2012).

Mirė 2013 m. Detroite (Mičigano valstija, JAV).

Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomas Stasio Sližio dokumentų asmeninis fondas (F. 644).

S. Sližio biografija publikuojama Boleslovo Zubricko enciklopediniame žinyne "Pasaulio lietuvių chorvedžiai" (1999 m.).