28 metų anykštėnas Mindaugas RADUŠIS, beveik prieš dešimtmetį baigęs Anykščių Antano Vienuolio gimnaziją, Vilniaus universitete įgijęs psichologo išsilavinimą, dabar gyvena ir dirba Klaipėdoje.

Šio miesto Pedagoginės-psichologinės tarnybos specialistas savo mintimis pradeda Pasaulio anykštėnų bendrijos interneto pažinčių seriją apie mūsų krašto žmonių darbus.

Jauno specialisto straipsnius šeimos santykių ir vaikų auklėjimo temomis spausdina laikraščiai, skelbia interneto portalai.

Pateikiame pastarųjų metų M. Radušio publikacijų rinkinį, kuris leis geriau pažinti ir jų autorių, ateityje atkreipti dėmesį į naujus jo rašinius.

Vasaros palydos neužgožia naujų galimybių :

"Ruduo – gamtos pasiruošimo žiemos ramybei metas. Žmogui šis laikotarpis yra puiki galimybė „suskaičiuoti viščiukus“, įvertinti visą savo metų triūsą, ragauti jo vaisius. Neatsitiktinai ruduo prilyginamas brandžiai senatvei, kuri pasižymi dvasiniu turtingumu ir santūrumu."

Pavydas trukdo atrasti galias :

"Pavydo reikėtų vengti, nes jis trukdo pozityviai žvelgti į gyvenimą, neleidžia visiškai atskleisti savo sugebėjimų. Jo įkalintą energiją sunku panaudoti konstruktyviai veiklai, tad svarbu laiku stoti į kovą net ir su mažiausiomis šio jausmo apraiškomis."

Suvaidintu džiaugsmu neįmanoma pasidalinti :

"Jeigu norėsime savo vaikus išmokyti būti laimingus, pirmiausia turėsime pradėti nuo savęs. Tikriausiai mums nepavyks susigrąžinti mažųjų smalsumo ir nuostabos atrandant pasaulį, tačiau galime iš naujo įvertinti savo požiūrį į daugelį dalykų. Laisvė, meilė, tikėjimas bei kiti esminiai gyvenimo klausimai kas kartą iš mūsų reikalauja peržvelgti jau atrastus atsakymus, suderinti juos su nauja patirtimi ir dvasine savo būsena. Laimės pojūtis taip pat neatsiejamas nuo egzistencinės prasmės klausimo, todėl turėtume stengtis įprasminti savo kasdienybę. Įsiklausius į save bus lengviau atrasti vidinius džiaugsmo šaltinius, kurie padės atlikti įvairius darbus ir įveiks laikinas gyvenimo negandas."

Emocinis intelektas ugdo ir protą :

"Visas emocijas dažnai skirstome į teigiamas ir neigiamas, tačiau nė vienas jausmas savaime nėra geras ar blogas. Emociniai išgyvenimai yra mūsų vidinio gyvenimo dalis, atspindinti realią situaciją, kurioje šiuo metu esame. Tad blogi gali būti tik mūsų ar kitų žmonių veiksmai, elgesys ar pati bendravimo situacija.

Kai kurie jausmai subjektyviai išgyvenami kaip nemalonūs, tačiau iš tiesų jie padeda suvokti, kad kažkas yra ne taip. Baimė įspėja mus, kad turime vengti gąsdinančio objekto ar situacijos. Pyktis liudija, kad buvo pažeisti mūsų poreikiai ir skatina juos ginti. Kitos „neigiamos“ emocijos taip pat atlieka įspėjančią funkciją, tad nereikėtų jų slopinti ar slėpti. Visus jausmus patartina išreikšti, tačiau svarbu tai daryti tinkamu būdu."

Tėvas šeimoje – vis svarbesnis :

"Geras tėvas visuomet teigiamai nusiteikęs savo vaiko atžvilgiu. Jis ne tik besąlygiškai priima bei palaiko mažąjį, bet ir skatina jį realizuoti savo sugebėjimus. Pozityvus suaugusysis susilaiko nuo kritikos ir stengiasi padrąsinti vaiką būti savarankišką ir atsakingą už savo elgesį. Pavyzdingas tėvas turėtų aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime. Juk mažiesiems be galo svarbu šalia savęs matyti tėtį visuose jiems reikšminguose įvykiuose – darželio ar mokyklos šventėse, sporto varžybose bei kituose renginiuose. Be to, vaikai veržiasi pažinti suaugusiųjų gyvenimą, tad tėvas galėtų būti nepakeičiamas kelionių vadovas bet kuriame žingsnyje į išorinį pasaulį."

Vertybės –  vaikų auklėjimo gairės :

"Vertybių sistemą atitinkančią elgseną lydi pasitenkinimo ir ramybės jausmas. Pažeidžiantis moralinius principus elgesys sukelia emocinę reakciją – kaltės, niekingumo jausmą, liūdesį ir depresiją, nepasitenkinimą savimi, apmaudą, gėdą. Vertybių sistemos formavimosi trūkumai dažniausiai atsiranda dėl aplinkinių aplaidumo ir aplinkos nepalankumo.

Tad vaikų moraliniam auklėjimui turi būti skiriamas reikiamas dėmesys jau ankstyvojoje vaikystėje. Pastebėta, kad svarbiausių būties vertybių atmetimas neišvengiamai sukelia asmenybės nukrypimą neigiama linkme. Pavyzdžiui, tiesos nelaikantis vertybe žmogus nevengs melo, o niekinantis gėrį asmuo neabejotinai toleruos blogį."

Žalingi įpročiai gali pavergti jau vaikystėje :

"Žalingus įpročius dažniausiai siejame su besaikiu alkoholio, tabako ar kitų kvaišalų vartojimu, tad kartais nepastebime mažiau akivaizdžių kenkimo sau ir aplinkiniams formų. Prisirišimas prie azartinių lošimų, žalingi mitybos įpročiai, užsisėdėjimas prie televizoriaus ar kompiuterio, darboholizmas, pirkimo manija, pernelyg susaistantys santykiai – tai tik keli psichologinių priklausomybių pavyzdžiai, kurie būdingi tiek jaunajai, tiek vyresniajai kartai.

Svaiginimąsi įvairiomis cheminėmis medžiagomis beveik vienbalsiai prilyginame lėtam savęs žudymui, o "mažiau kenksmingų" žalingų įpročių poveikį žmogaus fizinei bei dvasinei sveikatai įprasta vertinti įvairiai. Tačiau net ir nekaltos silpnybės turi panašų formavimosi mechanizmą, kuris kiekvieną iš mūsų gali įklampinti į priklausomybės liūną."

Mokymasis per atostogas neturėtų tapti prievole :

„Prievolė“ mokytis net ir atostogų metu neretai gimsta iš mokytojo rekomendacijų mokiniams skaityti knygas. Tėvai dažnai imasi kontroliuoti šį procesą ir neleidžia vaikui pasirinkti nei skaitomos knygos, nei skaitymui skirto laiko. Norint nesugriauti ir taip trapių jaunosios kartos santykių su spausdintu žodžiu, šioje srityje jai reikėtų suteikti kiek įmanoma didesnę pasirinkimo laisvę. Tikėtina, kad pedagogo rekomenduoti kūriniai bus lengva ranka iškeisti į populiarias tarp bendraamžių knygas, tačiau tėvams nereikėtų dėl to sunerimti.

Svarbiausia, kad vaikas skaitytų, o jo skonis su amžiumi ir patirtimi keisis. Prie mažųjų polinkio į knygas nemaža dalimi prisideda ir suaugę. Jeigu patys tėvai vengia skaityti ir daug laiko praleidžia prie televizoriaus, jų atžalą bus sunku įtikinti spausdinto žodžio reikšme žmogaus gyvenimui."