Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2017-07-16   VILNIUS: vienas anykštėnų pagarbios bendrystės vakaras
 
 

Švęsdami Lietuvos Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dieną, mes, Vilniaus Anykštėnų Sambūrio nariai, rinkomės kartu su visais Pasaulio lietuviais giedoti valstybės himno, Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“.

Vilniaus anykštėnai, susibūrę liepos 6-osios vakarą.

Tai bendra iškilminga mūsų visų ceremonija. Pagarbos Lietuvai, pagarbos protėviams, pagarbos kiekvienam esančiam šalia ceremonija. Jungianti, primenanti pareigą, primenanti pasididžiavimą ir padėką.

Šiemet organizatoriai himną bendrai giedoti kvietė ant Lietuvos piliakalnių. Dėl žinomų priežasčių ir todėl, kad mūsų giesmės virpesys nesudrebintų Gedimino kalno ir pačios pilies, rinkomės labai gražioje ir patogioje vietoje šalia Nacionalinės dailės galerijos, ant aukšto Neries kranto. Iš čia atsiveria visas Vilnius.

Visam pasauliui sugiedojus Lietuvos himną, giedojome kitą himną „llgiausių metų“ aštuoniasdešimtmetį švenčiančio ilgamečio Vilniaus Anykštėnų Sambūrio tarybos nario, Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ organizatoriaus ir ilgamečio vadovo Algimanto Indriūno garbei, visų Vilniaus anykštėnų garbei.

Abu himnus kartu giedojo ir dvylikametis Aleksas Žvirblis. Jis – Lietuvos gyventojų genocido ir rezidtencijos tyrimo centro organizuoto rašinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ 2016–2017 m. antrosios vietos laureatas. Alekso konkursinis rašinys buvo „Tos tamsios dienos...“ tema: „Žmogaus būtis lageriuose ir tremtyje“, paremtas senelio Juozo Žvirblio išgyvenimų tremtyje istorija.

Aleksas yra proproanūkis, o Juozas Žvirblis – anūkas Juozo Žvirblio, 1917 metų Vilniaus konferencijos delegato iš Mikniūnų kaimo Anykščių rajone (tuomet – iš Debeikių valsčiaus). Malonu, kad kartu buvo ir daugiau Žvirblių giminės atstovų.

Vilniaus anykštėnai gieda Lietuvos himną.

Smagu, kad mūsų būrį savo vėliavėlėmis papuošė ir ženkliai prisidėjo giedant jauniausieji Aida Mickutė ir Modestas Mickus, kad ilgametė VAS pirmininkė Rita Virbalienė apdairiai pasirūpino valstybine Lietuvos vėliava, o dr. Audronė Galvonaitė turėjo savo spalvingąjį ir kartu stebuklingąjį skėtį su Vilniaus vaizdais, kuris garantuotai apsaugo nuo lietaus.

Švietė skaisti liepos saulė, šiemet kiek pritinginti, o gal pagailinti duoti šilumos. Gėrėjomės sostinės Vilniaus panorama, skambančiais bažnyčių varpais, virš mūsų skrendančiais spalvingais oro balionais ir Nerimi plaukiančiais laivais ir laiveliais. Jautėme gyvybingumą aplink. Tai – nuostabi mūsų Šventė.

Jaukus pasibuvimas kartu.

Vaišindamiesi prie čia pat patiesto stalo, diskutavome įvairiausiomis temomis. Juk Mindaugas, pirmąsis ir vienintelis karūnuotas Lietuvos karalius, kaip ir mes, anykštėnas nuo Vorutos, o taip pat iš Latavos pilies. To įrodymas – išlikę laiškai. Yra istorikų, įrodinėjančių, kad ir Vilniuje beveik visu šimtu metų (suapvalinus) anksčiau, nei Gediminas susapnuos geležinį vilką ir pradės statyti sostinę, turėjo reikalų Mindaugas.

Įvertinę šiuos mokslininkų teiginius, beveik drąsiai galime pasakyti, kad mūsų valstybės kūrėjas, pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas yra pirmasis indentifikuotas Vilniaus anykštėnas. Tuokart ir mes pasijutome iš pirmosios Lietuvos sostinės Anykščių krašto, įvairių reikalų vedini, įsikūrę Lietuvos mieste Vilniuje. Nepastebimai užtekėjo didžiulė trumpiausia metų pilnatis, o kiek dar liko neaptartų dalykų...

Regina SMETONAITĖ

Danutės Smetonienės nuotraukos

 
 
    Atgal...