Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2017-10-12   Žmogus, išvertęs iš posto įtakingąjį KTU rektorių: kas toks yra profesorius Avižienis?
 
 

Interneto portalas www.alfa.lt 2017 m. spalio 12 d. paskelbė žurnalistės Ingridos Žirlienės interviu su prof. Algirdu Antanu Avižieniu po to, kai jo sukeltas skandalas Lietuvos mokslo bendruomenėje privertė atsistatydinti Kauno technologijos universiteto rektorių Petrą Baršauską.

Algirdas Antanas Avižienis (VDU nuotr.).

Profesorius Algirdas Antanas Avižienis. Nuo šiol šis žmogus garsės ne tik savo moksliniais pasiekimais, darbu NASA ir save pataisančio kompiuterio išradimu, bet ir tuo, kad iš posto išvertė Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorių profesorių Petrą Baršauską, atskleidęs savo įtarimus dėl galimo mokslinio darbo plagiato.

Kokiomis vertybėmis vadovaujasi prof. A. A. Avižienis? Kodėl į jo žodžius iki šiolei įsiklauso visa Lietuvos akademinė bendruomenė?

Šiapus ir anapus Atlanto

Didžiąją gyvenimo dalį profesorius praleido JAV, tačiau savo namais jis laiko tris miestus: Kauną, Anykščius ir Santa Moniką (JAV, Kalifornija).

A. A. Avižienis – pasaulinio garso informatikas, kurio pavardę jau pusę amžiaus žino ir NASA, ir universitetai, ir progresyvios mokslinės laboratorijos, tačiau jį patį dažniausiai galima sutikti Vytauto Didžiojo universitete (VDU), Kaune. Profesorius buvo pirmasis atkurtojo VDU rektorius, jis pirmasis į Lietuvą atvežė tikro klasikinio, pasaulyje pripažinto universiteto pavyzdį.

Sunkiausia buvo tai, kad atkūrimą pradėjome, neturėdami jokio turto. Mūsų laimei, Energetikos institutas tuomet paskolino ir auditorijas, ir mokslinius darbuotojus. Mokslų akademijos mokslininkai padėjo vadovauti katedroms, iš Vilniaus į Kauną atvykdami skaityti paskaitas. Daug pagalbos sulaukėme iš mokslininkų, todėl buvo įmanoma sukurti stiprų ir gerą universitetą“, – yra pasakojęs profesorius.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, naujos, vakarietiškos A. A. Avižienio idėjos buvo tarsi šviežio oro gurkšnis. „Kai pradėjau vadovauti VDU, iškart pasiūliau studijų planą, kurį naudojo Harvardo universitetas, pripažintas kaip vienas geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų“, – prisiminė profesorius.

Įspūdinga karjera

Šiemet A. A. Avižieniui sukako 85-eri. Vienas įdomiausių jo gyvenimo etapų – darbas NASA.

Įdomus buvo darbas, neneigsiu. JAV baigiau studijas ir iškart gavau darbą laboratorijoje. Jos mokslininkams buvo pavesta tirti kitas mūsų Saulės sistemos planetas. Kaip tik tuo metu kompiuteriai nesugedę išbūdavo vos kelias savaites: būdavo, sugenda, pataisom, veikia, vėl sugenda, vėl taisom, ir taip pasaka be galo. Bet, JAV planuojant ekspedicijas į kitas planetas, su šitokiais kompiuteriais nebūtume toli nukeliavę.

Mums buvo pasakyta – kompiuteris turi veikti, nes, pavyzdžiui, reikės atlikti matavimus ir tyrimus Jupiteryje arba Marse. Atėjo vieną dieną ir sako man: reikia sukurti tokį kompiuterį, kuris nukeliaus šviesmečius ir ilgai išbus nesugedęs. Kadangi tuo metu reikėjo vieno tokio kompiuterio, tuo metu dirbau toje laboratorijoje, tai kažkaip man pasisekė ir aš jį sukūriau“, – prisiminė profesorius.

Koks turi būti universitetas?

Bendras universitetinis išsilavinimas. Taip trumpai A. A. Avižienis apibūdina universitetinių studijų esmę. „Studentas iš aukštosios mokyklos turi gauti tiek ir tokių žinių, kad baigęs mokslus būtų protiškai ir dvasiškai laisvas. Jaunam žmogui pirmus dvejus metus reikia susipažinti su visomis mokslų sritimis, tik tada jis supras, koks turi būti jo pasirinkimas“, – įsitikinęs profesorius.

Pasak jo, kai į aukštąją mokyklą ateina jaunas žmogus, dažniausiai jis nėra tvirtai apsisprendęs. Jam būtinai reikia bendro pasiruošimo: prieš akis jo laukia kokie 50 metų gyvenimo, kuriame gali būti daug pasikeitimų. „Jeigu toks jaunas žmogus išmoks tik vieną sritį, bet kokie pasikeitimai jo gyvenimą gali labai sutrikdyti“, – žino buvęs rektorius.

Atkuriamas VDU tokia filosofija ir vadovavosi. Visais metais visi rektoriai stengėsi šią studijų esmę išlaikyti. Tuo tarpu, anot profesoriaus, kiti universitetai buvo valdomi pagal sovietinę sistemą ir tebuvo specialistų kalvės.

Reforma dėl reformos

Man teko patirti, ką reiškia įsteigti į universitetą: 170 studentų, kurie baigė pirmą kursą, ir 200 tik ką priimti. Man pažįstama visa „virtuvė“. Todėl stebiuosi vienu: iš devynių žmonių grupės, kurie rengia Lietuvos universitetų pertvarkos planą, nė vienas nėra nei kūręs universiteto, nė vienas turbūt net neįsivaizduoja, ką tai reiškia. Jie galvoja, kad sumes į vieną krepšį viską, pakratys ir staiga iškris naujas universitetas. O juk ši įstaiga – kaip gyvas organizmas, jį reikia auginti, prižiūrėti ir puoselėti, suvokiant jo poreikius ir galimybes. Po tokios pertvarkos, kokia dabar planuojama, bijau, kad iš universitetų liks tik lavonai“, – įsitikinęs A. A. Avižienis.

Patys universitetai supranta, kad reikia konsoliduoti jėgas, tačiau jiems reikia leisti sustiprėti ir išsigryninti vertybes, o ne per prievartą daryti reformas.

VDU vadovybė su Lietuvos edukologijos universitetu jau susitarė, su Antano Stulginskio universitetu tariasi dėl galimo susijungimo.

KTU prieš VDU

Iš pareigų besitraukiantis KTU rektorius P. Baršauskas kurį laiką gana aktyviai pasisakė už aukštojo mokslo reformą. Dėlionė buvo paprasta: įkūrus naują Kauno universitetą, pagrindinės kortos atsidurtų KTU rankose.

Nuo pat pradžių šiai dėlionei prieštaravęs A. A. Avižienis sakė: „Tas lipdinys atrodo mažų mažiausiai keistai. Galima tiesiog paskaičiuoti: KTU dirba 1100 akademinio personalo, VDU – apie 600. Kas atsitiks, jungiant šiuos universitetus? Daugiau kaip pusė akademinio personalo atkeliaus iš KTU. Aš įsitikinęs, kad naujasis universitetas nebebus klasikinis, bet taps technologijų universitetu. Taip, aišku, kad mes bijome prarasti savo studijų filosofiją, kurią puoselėjame daugiau kaip ketvirtį amžiaus“, – nuogąstavo A. A. Avižienis.

Jam nerimą kelia idėja, kad KTU jungdamasis su VDU gali tapti diktuojantis sąlygas, o naujasis darinys nebebūtų tikras klasikinis universitetas.

Apkaltino plagijavimu

Savo įtarimus, kad KTU rektorius galimai plagijavo mokslinius darbus, A. A. Avižienis pateikė Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai.

Jis teigė, kad „P. Baršausko monografijoje aptinkamas didelių svetimo kūrinio dalių kopijavimas, tik retai kur nurodant tikrąjį šaltinį bei imituojant perfrazavimą, nors tekstas iš svetimo kūrinio kopijuojamas pažodžiui“. Šitaip A. A. Avižienis kalbėjo apie Vilniaus Gedimino technikos (VTU) universiteto Habilitacijos komisijai dar 2002 metais pateiktą mokslinį darbą.

Profesorius išanalizavo anglų kalba parašytą P. Baršausko monografiją apie tarptautinio verslo vadybos principus „Transfer of International Management Principles to CEECs“. Čia jis aptiko sutapimų su šešiais užsienio mokslininkų straipsniais ir knygomis, išleistomis dar prieš monografijos pasirodymą.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba rugsėjo mėnesį pradėjo tyrimą dėl A. A. Avižienio nurodytų faktų.

P. Baršauskas šiuos kaltinimus neigia ir vadina melu, tačiau trečiadienį (2017 m. spalio 11 d. – an.) KTU bendruomenei jis pranešė apie atsistatydinimą iš rektoriaus pareigų.

 
 
    Atgal...