Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2019-07-21   Derlingoji knygų vasara: anykštėnai rašo apie Anykščius ir visą Lietuvą
 
 

2019-ųjų vasarą pasitinkame su pastebimai turtingesne Anykščių krašto knygų lentyna. Šįkart anykštėnai rašo ne tik grožinius, bet ir mokslinius ar kraštotyros tekstus, be to, dar ir fotografuoja. Pažvelkime atidžiau į kūrybos naujienas.

Mindaugas Nefas. Dvasios aristokratai : Lietuvos šaulių sąjungos siekiai ir realybė, 1919–1940 m. : mokslo monografija. – Vilnius: Versus, 2019. – 496 p., iliustr.

Monografijoje analizuojama paramilitarinės 1919 m. veiklą pradėjusios organizacijos – Lietuvos šaulių sąjungos – istorija. Autorius, remdamasis gausiais archyviniais šaltiniais, periodika ir istorikų tyrinėjimais, tiria organizacijos veiklą, jos ideologijos esmę bei kaitos niuansus. Šauliai savo veiklą vykdė beveik per visą tarpukario Lietuvos laikotarpį (1919–1940 m.), jų susiformavimo ir veiklos istorija yra susipynusi su Nepriklausomos Lietuvos ir moderniosios lietuvių tautos idėjomis. Šaulių sąjunga, remdamasi savo lyderių mintimis (ypač Vlado Putvinskio), siekė tapti tikra lietuvių tautos ugdymo ir tobulinimo platforma, savotiškais dvasios aristokratais. Tačiau realybė ir siekiai dažnai atsidurdavo skirtingose plotmėse. Tai mėginama parodyti šiame istoriniame tyrime. Knyga gausiai iliustruota istorinėmis fotografijomis, archyvinių dokumentų fragmentais.

Taujėnų, Užugirio, Balelių, Laviškio, Paąžuolių, Šalnų, Radžiūnų, Mažeikių mokyklų istorija : [kraštotyros monografija] / sudarytojai Gražina Nefaitė-Akelaitienė, Saulius Nefas ir Birutė Nefaitė. – Vilnius: Petro ofsetas, 2019. – 760 p., iliustr.

Sudarytojai apie savo knygą: „Skaitytojau, kuris mokeisi ar mokei, mokaisi ar mokai, mokysies ar mokysi mokykloje, sovietinis okupantas, ko gero, savo pasiekė, nes žmonės pamiršo ar galvoja, kad PRAEITIS – Šeimos, Tėviškės, Tėvynės – nėra svarbi. Taip ir gyvename, kaip medis nukirstomis šaknimis... Perskaitysite šį Jums svarbų kūrinį. Neabejojame, kad jį vertinsite priklausomai nuo to, kokius aprašymus rasite to laikotarpio, kuris susijęs su Jumis, Jūsų artimaisiais. Galbūt Jums atrodys, kad buvo kiek kitaip. Ir Jūs būsite teisūs, nes prisiminimai kiekvieno šiek tiek skiriasi, o mes, sudarytojai, čia tik sudėjome tai, ką mums papasakojo arba ką radome Taujėnų gimnazijos, Ukmergės Švietimo skyriaus ar Valstybiniame archyve. Galėjote ir jūs prisidėti prie šio kūrinio ir papasakoti savo prisiminimus, tada ir šis kūrinys Jums gal atrodytų kitoks. Kvietėme... gal neišgirdote, tad paskutinį puslapį palikome tuščią ir jį užpildykite Jūs!!!“

Tautvilis Uža. Viešintiškių sodybos. – Panevėžys: Panevėžio spaustuvė, 2019. – 512 p., iliustr.

Šeštoji autorinės serijos knyga, savitu rakursu atskleidžianti Viešintų krašto vertybes ir jo žmonių puoselėjamą grožį. Pasak knygos-albumo autoriaus, „praėjus daugeliui metų, kai mūsų nebebus, vaikai ar vaikaičiai gal bus išsaugoję šią knygą ir pavartę supras, kaip miela prisiminti, kokie darbštūs, išradingi buvo mūsų tėvai ar seneliai ir kaip jie mylėjo grožį.“ 

Raimondas Guobis. Stoties viršininko istorijos. – Utena: Utenos Indra, 2019. – 224 p., iliustr.

Jurga Žąsinaitė apie Anykščių Siauruko muziejaus darbuotojo, legendinio stoties viršininko Raimondo Guobio knygelę „Stoties viršininko istorijos“: „Šioje prisiminimų, įspūdžių, refleksijų rinktinėje rasite atsakymus ir į kitus, daugiausia su Rytų Aukštaitijoje riedančiu Siauruku, jo praeitimi, dabartimi, ateitimi, susijusius klausimus. Atsivertę greitai ir smagiai skaitomas istorijas sužinosite, kada prasidėjo Siauruko era, kur driekėsi mažojo traukinuko geležinis kelias, kas ir kada jį statė, kaip bildėjo, kokiu ritmu alsavo garvežys, ir katrie gi žmonės laimingesni – išvykstantys ar pasiliekantys?..“

Norbertas Černiauskas. Apie šaulius, riterius ir drakonus Lietuvoje. – Vilnius: Tikra knyga, 2019. – 56 p., iliustr.

Autorius apie savo knygą: „Užsibrėžiau parašyti tekstą, kuriame į trumpus pasakojimus sudėčiau sudėtingą XX amžiaus Lietuvos istoriją ir kurį galėtų suprasti dešimtmetis. Noriu jiems parodyti, kad tokios sąvokos kaip atsakingumas, patriotiškumas, pagarba kitam nėra viso labo nuolat kartojamos klišės, bet kad jos reiškia labai realius dalykus, kasdienius smulkius darbus, kuriuos kiekvienas galime atlikti. Noriu, kad knygos skaitytojai suprastų, jog kiekviename žingsnyje – ir mokykloje, ir namie, ir atostogaujant galima imtis riteriškų žygių, ir kiekvienas gali tapti riteriu. O mano siūlomas geras būdas žengti į tą riterišką pasaulį – tai tapti jaunaisiais šauliais. Dabar tai padaryti galima sulaukus vienuolikos, tad dešimtmečius pasirinkau neatsitiktinai. (...)

Aš noriu parodyti, kad istorija nėra vien tai, kas buvo ir negrįžtamai pradingo praeity, bet kad ji suformavo mūsų dabartį ir formuoja ateitį. Todėl knygoje stengiausi atskleisti ir pabrėžti valstybingumo tradicijos reikšmę – kad tai, kokiame santykyje su savo valstybe buvome ir kaip dėl jos arba į ją kažkada investavome, lemia tai, kokie dabar esame.“

Rimantas P. Vanagas ir 79 pasakotojai. Šaukštas jubiliatui : linksmi anykštėnų nuotykiai. – Vilnius: Petro ofsetas, 2019. – 280 p.

Jurga Žąsinaitė apie knygą: „...į knygą buvo sudėti 20 metų rinkti Anykščių krašto gyvenimo epizodai, kuriuos būtų galima įrašyti į dar gana kuklų mūsų naujoviškosios tautosakos archyvą. Pasakojimai iš ypatingos vietos – literatūros, vyno sostine, Aukštaitijos perlu vadinamų Anykščių. (...) Skaitant „Šaukšto jubiliatui“ istorijas kyla ūpas, giedrėja mintys, atslūgsta įtampa. O juk tokia ir yra šmaikštuolio, juokaujančio žmogaus misija – ne tik prajuokinti, bet ir išlaisvinti iš įtampos, pažvelgti į situaciją iš kitos perspektyvos, išdrįsti įvardinti tai, ką dauguma nutyli.“

Jurga Žąsinaitė. Memento Grodno : dingusi Lietuvos Gardino istorija. – Vilnius: Obuolys, 2019.

Pirmą kartą prieš skaitytojo akis bus nupūstos istorijos dulkės nuo lietuviškojo Gardino – įspūdingo LDK miesto, dabar išstumto už mūsų šalies ribų. Leiskitės į epinę vienos giminės sagą, kuri atskleis dramatišką miesto likimą – pilną politinių intrigų, meilės aistrų ir iki šių dienų neįmintų paslapčių.

Literatūrologė doc. Audinga Peluritytė-Tikuišienė: „Tarsi restauratorė su plonyčiu šepetėliu Jurga Žąsinaitė kruopščiai nuvalo dulkes nuo Gardino miesto menių, kambarių ir užkaborių, daiktų ir senų rakandų. Ištisos giminės gyvenimo kronika romane „Memento Grodno. Dingusi Lietuvos Gardino istorija“ susiklosto su visomis dramatiškomis meilės ir politikos aistrų peripetijomis… Toks svarbus Lietuvos istorijos miestas, naujų politinių ir tautinių darinių išstumtas už dabartinės Lietuvos teritorijos, staiga atsiveria mums, atskleisdamas savo dvasią.“

Stasė Krasauskienė. Kai nutyla paukščiai. – Vilnius: Vitae Litera, 2019. – 320 p.

Pirmasis anykštėnės gydytojos romanas, nuspalvintas ne vien tik šviesiais autobiografiniais elementais. Pasak recenzentės Onos Jakimavičienės, šis romanas „alsuoja autentišku skausmu, dreskiančiu kiekvieną, skaitantį Akvilės gyvenimo istoriją“.

-anykstenai.lt

 
 
    Atgal...