2020 m. anykštėnų naujų knygų lentynoje – poezijos rinkiniai, kraštotyros leidiniai, prisiminimai...

Randakevičienė, Irma. Šiaurės eilės. – Vilnius : Petro ofsetas, 2020. – 96 p.

„Na ką, noriu pasidžiaugti, lygiai po dešimties metų ir beveik tuo pačiu metu, pavasarį, pasirodė mano antroji grožinė knyga – poezijos rinktinė „Šiaurės eilės“.

Jas rašiau beveik 4 metus. Ir man nėra taip, kad tuoj pat rašyti ar kurti ir spausdinti, man turi būti kažkas, kažkokia prasmė, dėl ko reikėtų.

Šiaurės eilės man pamažu įgavo prasmę per tuos ketverius metus. Tai pačios atšiauriausios eilės, kaip pasakė redaktorė, taisiusi tekstą, kurias teko skaityti. Taip, jos tokios, kaip ir mano atšiaurus charakteris, augus toje Tarkovskio raštais bylote bylojusioje aplinkoje.

Na, bet ji gimė – ši knyga, nors dar prieš porą metų tikrai sakiau, kad ne,“ – taip savo naujausią veiklos rezultatą „Facebook“ paskyroje pristatė Vilniaus anykštėnė teisininkė Irma Randakevičienė.

Savo knygą anykštėnams vasarą pristačiusi autorė ne vieną nustebino savo netikėtu sprendimu – ją tiesiog imti ir padovanoti kiekvienam skaitytojui, neprašydama praverti piniginės.

Šablevičius, Bronius. Per orchidėjų pievas ir miškus. – Utena : Utenos Indra, 2020.

Andrejaus Gaidamavičiaus įrašas „Facebook“ paskyroje 2020 m. gegužės 7 d.:

„Galima tik pavydėti gamtininkui Broniui Šablevičiui kūrybinės sėkmės, kai per metus gimsta po kelias jo knygas. Įvairaus žanro – nuo poezijos iki rimtos mokslinės literatūros. Bet ši knyga pakerėjo mane labiausiai iš visų. Va, taip reikia rašyti knygas apie gamtą – ne sausai, su didele meile ir per asmeninę patirtį (kaip kažkada rašė prof. Tadas Ivanauskas).

„Suvalgiau“ knygą apie orchidėjas per porą valandų. Nes kiekviena rūšis viena už kita įdomesnė. Ir, svarbiausia, ne matmenys ar spalvos, o tas paslaptingas, iki galo nepažintas šių augalų gyvenimas. Kaip rašo pats Bronius – orchidėjos yra tarsi ne iš šio pasaulio. Žemėje atsiradusios paskutinės, jos turi dar tiek daug evoliucinės energijos, kad tiesiog akyse gimsta naujos jų rūšys. O pati išlikimo strategija labiau primena grybus, nei augalus. Sunokindamos šimtus tūkstančių ar net milijonus mikroskopinių sėklų (kaip grybai sunokina milijonus sporų), jos kiekvieną pavasarį ir vasarą lošia „jackpot-ą“, kad sutaptų atsitiktinumų atsitiktinumai, leidžiantys pradėti naują gyvybę.

Net sunku patikėti, kad šią vasarą vėjų išbarstytos sėklos gali virsti naujomis orchidėjomis tik man išėjus į pensiją... Suradusios tinkamą grybieną, sėkliukės dygsta kelerius metus, o po to dar prireikia keliolikos metų, kol ši gėlė pražysta. Visi žino medžių santykius su grybais, kad jie vieni kitiems reikalingi, dalinasi maisto medžiagomis ir t. t. Bet ar žinojot, kad orchidėjos daigelis, kol prasikala, tarsi „skolinasi“ maisto medžiagas iš grybų, kurių jie šiaip negamina ir savo ruožtu jas „skolinasi“ iš medžių?

Gamtoje taip viskas supinta, o ypač viskas susipynę orchidėjų pasaulyje, kur prieini prie augalo ir nesupranti, ką matai, nes gali būti hibridų hibridų hibridai, ir jie toliau dauginasi, pažeisdami visus rūšies apibrėžimus. Tad jei nenorite pražiopsoti šių metų lietuviškų orchidėjų žydėjimo, tai metas jau dabar nusipirkti šią knygą, kurioje aprašytos visos mūsų šalyje aptinkamos rūšys. Ne ką mažiau tobulos yra knygos iliustracijos, iki smulkiausių detalių leidžiančios apžiūrėti šių nepaprastų augalų žiedelius“.

Šablevičius, Bronius. Mudviejų vakaras. – Utena : Utenos Indra, 2020.

„Tai ne šiaip poezijos, o maksimaliai mažakalbės dvasinės filosofijos poezijos knyga. Nežinančiam skaitytojui, kas tai yra, autorius knygos pradžioje labai vaizdžiai paaiškina, kad tai yra haiku: „Japonijos poetai dar viduramžiais atrado ir ištobulino savitą trieilės poezijos metodą – haiku. Vėliau jie trieilius vadino „liūdno grožio“ poezija. Šita lyrikos forma pasirodė tokia neįprasta, paslaptinga, viliojanti ir gyvybinga, kad perėjo Japonijos salų ribas ir paplito pasaulyje“. Šių haiku kūrėjas prisipažįsta, kad jo haiku ne visai standartiniai, „nesušukuoti“, kaip jis pavadino. Knygos „Mudviejų vakaras“ trieilį gali perskaityti per kelias sekundes, tačiau kad suprastum, reikia jį pajausti, į jį įsigilinti ir išsiaiškinti jame tūnančią paslaptį,“ – taip naujausia B. Šablevičiaus knyga pristatoma Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos anotacijoje.

Viskas čia yra poezija... : Mortos Machvicaitės piešiniai : parengė Raimondas Guobis. – Utena : Utenos Indra, 2020. – 32 p., iliustr.

Iš Drobčiūnų dvaro kilusios Mortos Machvicaitės (1856–1933) senatvėje pieštos gėlės ir gėlių kompozicijos išliko kaip žavus romantiškos praeities dvelksmas. Piešinių ir eskizų albumą išsaugojo iš Svėdasų krašto kilęs kunigas Steponas Galvydis, senatvėje juos perdavęs Raimondui Guobiui, palinkėjęs juos kada nors prasmingai panaudoti. Albumėlis išleistas kaip „Spingsulės“ knygynėlio 37-asis leidinys.

Bitvinskas, Linas. 32 abėcėlės. – Anykščiai : Studio Dilemma, 2020. – 40 p., iliustr.

„Nuo abėcėlės prasideda pažintis su knyga. Berašydamas pagalvojau, kam rašyti vieną, kai galima kurti iš karto daug abėcėlių. Raides mes įsimename greitai, o štai gerumo, savęs pažinimo, kantrybės, draugystės ir dar daugelio dalykų reikia mokytis visą gyvenimą. O mokytis, mano nuomone, geriausia stebint gyvūnus. Todėl ir šios 32 abėcėlės yra susijusios su gyvūnais. Jei perskaitę nusišypsosite ar ko nors išmoksite, žinosiu, kad kūriau ne veltui“.

Taip autorius apibūdina savo eilėraščių knygelę, išleistą kaip kortelių rinkinį, ir padedančią mažiesiems skaitytojams lengviau ir su šypsena keliauti į paslaptingą raidžių pasaulį.

Kadžionis-Bėda, Jonas. Per skausmo pelkes. – Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2020. – 220 p.

„Per skausmo pelkes“ (1-oji knyga) – tai legendinio Algimanto apygardos partizano, Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos paskutiniojo vado Jono Kadžionio-Bėdos atsiminimų knyga.

Ji kviečia skaitytoją partizano akimis pamatyti ir širdimi pajusti okupuotos pokario Lietuvos kaimo ir prieglobstį žmogui teikiančių girių gyvenimą. Nepaprastai vaizdingoje prisiminimų knygoje – autentiški įvykiai, realūs veikėjai, herojų laimėjimai ir klystkeliai, drąsa, neapykanta ir meilė. Tai kovojančio, nepasidavusio ir mylinčio žmogaus istorija, persmelkta tikėjimo, vilties ir poezijos.

Tiems, kurie nori suprasti Lietuvos partizanų gyvenimo realijas, mąstymą, gyvenseną – tai tikras partizaniško gyvenimo vadovėlis, atveriantis rūstų, bet ir be galo kilnų mūsų tautos sūnų ir dukterų pasaulį.

Knyga pateikiama kartu su partizano Jono Kadžionio-Bėdos skaitomų, jo paties sukurtų eilėraščių garso įrašais.

Telksnytė, Milda, Račkaitis, Vygandas. Pro laiko rūką. – Vilnius : Petro ofsetas, 2020. – 136 p.

Šios knygos herojai yra žmonės, gyvenę, vaikščioję Anykščių krašto žeme ir po laiko pusnimis palikę savo buvimo pėdsakus.

Naujojoje savo knygoje „Pro laiko rūką“ M. Telksnytė ir V. Račkaitis  pasakoja apie žmones, palikusius savo pėdsakus Anykščių krašte.

Skaitytojai gali daugiau sužinoti apie palaimintojo Teofiliaus Matulionio vaikystę, partizaną, poetą, buvusį Niūronių mokyklos mokytoją Jurgį Urboną-Lakštutį, rašytoją Bronę Buivydaitę, talentingą liaudies poetę Domicelę Juodžiūnaitę, Kanadoje gyvenantį, ten dirbantį prelatą Joną Staškevičių, mokytojas Oną Gikytę-Šakėnienę,  Aldoną Daugilytę, inžinierių, tiltų statytoją Praną Markūną, muziejininką Povilą Jurkštą, savo laiku respublikoje gražiausios sodybos kūrėją Janiną Eivienę, neįgalią Reginą Kavoliūnaitę.

Knygos skaitytojai taip pat ras informacijos apie kunigą, poetą, „Pulkim ant kelių“ giesmės autorių Antaną Strazdą, kurį laiką gyvenusį Anykščių krašte.

Guobis, Raimondas. Butėnai : gimtojo kaimo istorija. – Utena : Utenos Indra, 2020. – 368 p., iliustr.

Žinomo anykštėno kraštotyrininko Raimondo Guobio kraštotyros monografija atveria jo gimtojo kaimo kelią į šiandieną.

Kaip rašo pats autorius, „žinios Butėnų istorijos knygai pradėtos rinkti apie 1987 metus, kuomet vieno sekmadienio popietę nuėjau pas Liudviką Vilutienę ir paklausinėjau apie senovę“. Daugiau kaip tris dešimtmečius R. Guobis užrašinėjo dešimčių žmonių pasakojimus apie įvairius gimtinės istorijos laikotarpius, pasakojimus stengėsi rašyti „teisingai ir išmintingai“, papildydamas archyviniais dokumentais, gausiai iliustruodamas senosiomis ir dabartį liudijančiomis nuotraukomis.

„Tegu ši knyga bus pagarbios atminties paminklas visiems tiems, kurie nuo amžių amžinųjų mūsų kaime gyveno, gyvena ir ateityje gyvens. Tegul ši knyga padės istoriją pažinti, mokytis, suvokti, kad Butėnai yra vieta, kur telpa visas pasaulis,“ – taip savo darbo prasmę apibūdino R. Guobis.

Garbė kaimui, kurio išmintis taip sukaupiama ir išsaugoma.

Kiaušas-Elmiškis, Vidmantas. Ir bus atsakyta. – Kaunas : Kauko laiptai, 2020.

„Netuščiažodžiaujantis ir kartkartėmis (auto)ironiškas Vidmanto Elmiškio eilėraščių subjektas paniręs į apmąstymus apie gyvenimo laikinumą, netvarumą, suvokia neišvengiamą baigtį.

Nors pasaulis vis dar regimas kaip įvairialypis, gali būti, kad jis nėra tikras, lyg gegužės sniegas, tačiau tai nereiškia, kad kalbantysis pasiduoda bejėgiškumui. Priešingai – beviltiškumą keičia prašviesėjimai bei gyvenimo prasmės paieškos, pasitelkiant aliuzijas į biblinius siužetus.

Pagaliau ir pačioje kasdienybėje esama perkeitimo stebuklo, kai subjektas nevengia žvelgti į pasirodančius reiškinius iš įvairių perspektyvų, pats išgyvendamas virsmą.

Taip jis parodo, jog viskas kinta, o dabarties mirksnyje slypi amžinybės nuojauta,“ – pasakoja apie naujausią Kauno anykštėno eilėraščių knygą jos leidėjai.

Naująją knygą papuošė dailininkė Inga Paliokaitė-Zamulskienė, panaudodama ir autoriaus dukters fotomenininkės Mildos Kiaušaitės fotografijas.

Vanagas, Rimantas P. Žiemos nakties dangaus elegijos : Rudolfui Baranikui – 100. – Vilnius : Petro ofsetas, 2020. – 156 p., iliustr.

JAV gyvenęs litvakas dailininkas Rudolfas Baranikas (1920–1998) laikė save anykštėnu (Anykščių senamiestyje jam pastatytas atminimo suoliukas), aktyviai dalyvavo kairiojoje lietuvių spaudoje. Išgarsėjo kaip politinio protesto abstrakčiojoje tapyboje pradininkas, ypač kai sukūrė ciklą „Napalmo elegijos“, skirtą karo Vietname beprotybei.

Nemažai jo paveikslų yra įsigiję prestižiniai meno muziejai, galerijos; 1996 m. Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, buvo surengta R. Baraniko tapybos retrospektyvinė paroda. Dramatiškas menininko gyvenimas ir kūryba lietuvių skaitytojui plačiau pristatomi pirmą kartą.

Leidinys gausiai iliustruotas kūrinių reprodukcijomis ir unikaliomis nuotraukomis.

-anykstenai.lt