Šiemet liepos pirmąjį šeštadienį Anykščiuose susitinka Jurgio ir Eleonoros Gūžių palikuoniai. Po visą šalį pasklidę apie žymios XX a. pirmosios pusės pedagogų šeimos atstovai, jau du dešimtmečius susitinkantys vis kitoje vietoje, šįkart renkasi ten, kur jų protėviai Nepriklausomoje Lietuvoje ėmė kurti naują mokyklą – Anykščiuose.

Apie 50 susitikimo dalyvių liepos 5-6 dienomis ketina apžiūrėti įdomiausias mūsų krašto vietas, aplankyti Anykščių Jono Biliūno gimnaziją, kuri Jurgį Gūžį prisimena kaip pirmąjį šio mokyklos vadovą. Apie šią idėją ir apie savo protėvį pasakoja J. Gūžio proanūkė, parengusi išsamią J. Gūžio gyvenimo ir veiklos istoriją, Rūta ŠVABAUSKIENĖ.    

   Kas buvo mokytoju, to širdy jaunystė
   Ir paskutinę valandą plazdės.
   Tas daugely širdžių, kuriais gyvent prikėlė,
   Bus gyvas visada ir po mirties.
                                            (Autorius nežinomas)

Po ilgo ir daug jėgų pareikalavusio tautinio išsivadavimo, skirto kovai su Rusijos pavergimu, 1918 metų vasario 16 d. Pasaulinio karo nusiaubtoje ir okupacinių kariuomenių išvargintoje Lietuvoje susikūrė nepriklausoma valstybė. Sąlygos švietimo raidai buvo itin nepalankios. Tuo laikotarpiu reikėjo kariauti, ginti nepriklausomą valstybę nuo bolševikų, bermontininkų, lenkų. Nepaisant tų sunkumų, Lietuvos vyriausybė labai daug dėmesio skyrė kultūrai ir švietimui, nors laikotarpio pradžioje trūko kvalifikuotų mokytojų.

Dar tebevykstant kovoms dėl Tėvynės laisvės, tuometinė valdžia, inteligentai, ūkininkai suvokė, kad karo nualintai Lietuvai visų pirma reikia mokyti savo vaikus. Visuomenė, pažangioji inteligentija ir tėvai susirūpino mokyklų steigimu.

Nuo pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metų didžiąją savo gyvenimo dalį skyrė mokyklų kūrimui ir mokinių švietimui Jurgis Gūžys. Kai, pamėginau giliau pasidomėti Jurgio Gūžio asmenybe ir jo veikla, paaiškėjo, kad beveik nėra jokios literatūros, kuri nušviestų jo veiklą. Radau vos keletą straipsnelių apie jį ir jo darbą, to meto laikraščiuose.

J. Gūžys man įdomus dėl to, kad jis mano prosenelis iš mamytės pusės. Mamytė (Kristina Gūžytė) yra Donato Gūžio duktė. Donatas Gūžys yra Jurgio Gūžio sūnus. Apie prosenelį mūsų giminėje išlikę labai gražūs atsiminimai.

Be to, pratęsdami tėvo, bočiaus, prosenelio mintis ir siekius, J. Gūžio palikuoniai nuo 1986 m. kas dveji metai organizuoja Gūžių giminės susitikimus. Jie vyksta įvairiuose Lietuvos rajonuose, kuriuose gyvena išsiblaškę J. Gūžio vaikai, anūkai ir proanūkiai. Susitikimuose susipažįstama su rajono, kuriame jie susirenka įžymybėmis, pasakojami atsiminimai apie šeimos praeitį bei įžymius giminės gyvenimo įvykius. Pasimeldžiama už mirusiuosius to miestelio, kuriame vyksta susitikimas, bažnytėlėje. Susitikimuose dalyvauja visi Gūžių šeimos nariai, nuo vyriausio (senjoro) iki jauniausio. Viso susirenka keturios kartos, kurių pirmtakai yra Eleonora ir Jurgis Gūžiai.

Susitikimų dėka, puoselėdami savo protėvių atminimą, ugdome dorą ir lietuvybę mūsų tolimesnėms kartoms. Skiepijame pagarbą, nuoširdumą, diegiame dvasines vertybes, keliame jas virš materialinių vertybių.

Susitikime įžiebiamas šeimos aukuras, organizuojama šeimos muziejaus ekspozicija, vyksta sportinės varžybos, koncertuoja šeimos muzikantai, kuriami planai ateičiai. Susitikimo pabaigoje apdovanojami varžybų nugalėtojai, nusprendžiama kas organizuos sekantį susitikimą ir tai šeimai perduodamas aukuras.

Šių susitikimų dėka mes geriau pažįstame savo šeimą, jos istoriją, tradicijas. Visą tai siekiame perduoti savo vaikams, kad jie toliau perteiktų savo vaikams. Ir taip iš kartos į kartą. Susitikimų metu papasakoti atsiminimai suteikė ir šiam darbui atitinkamą atspalvį, padėjo gyva konkrečia faktine medžiaga.

Šiuo savo straipsniu aš noriu parodyti, kad tarp mūsų vaikšto paprasti žmonės. Tačiau, jeigu kiekvienas giliau pasidomėtų savo ištakomis, tai surastų, kad visi jie yra kažkuo prisidėję prie Nepriklausomos Lietuvos kūrimo ir jos vardo garsinimo. Aš norėčiau, kad kiekvienas iš mūsų gyventume taip, kad po savęs paliktume kažką šilto, ir kad mūsų vaikai tai perduotų savo vaikams, iš kartos į kartą. Tada Lietuvos vardas niekada neišnyktų iš pasaulio žemėlapio.

Rūta Švabauskienė. JURGIS GŪŽYS – MOKYKLOS DIREKTORIUS (biografinė apžvalga).