Savaitraštis "Literatūra ir menas" rugpjūčio 1 dienos numeryje visą puslapį skiria Anykščiuose surengtam Monsinjoro Alberto Talačkos kolekcijos pristatymui. Siūlome anykštėnams per šią publikaciją atidžiau pasižvalgyti po tą parodą, tarytum šmėkštelėjusią tris šventinio šurmulio dienas, bet privertusią stabtelėti, atsigręžti ir pasvarstyti, kodėl gi ji ir vėl grįžo į saugyklas.

Anykščių miesto šventės dienomis Šv. Mato bažnyčioje buvo eksponuota dailės paroda iš ilgamečio Anykščių bažnyčios klebono monsinjoro Alberto Talačkos (1921-1999) kolekcijos. Šis nacionalinės vertės dailės rinkinys mažai žinomas Lietuvos kultūros visuomenei, dar Anykščiuose nėra sukurta pastovi jo ekspozicija, neišleistas katalogas.

Anykščių parapijai dovanotos vertybės saugomos A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje, kuris pačioje šventovėje ir surengė kolekciją pristatančią parodą (kuratorė Rasa Bražėnaitė, koordinatorius Antanas Verbickas). Apie monsinjoro Alberto Talačkos kolekcijos vertę pasakoja iš Anykščių kilusi meno istorikė, Lietuvos dailės muziejaus senosios dailės rinkinio saugotoja ir tyrinėtoja, daugelio nacionalinių ir tarptautinių parodų kuratorė Dalia TARANDAITĖ.

Dailės paroda po Anykščių bažnyčios skliautais

Dalia Tarandaitė

Liepos 25-27 d. švęsdami miesto šventę anykštiečiai su meile ir dėkingumu prisiminė ilgametį Anykščių Šv. Mato bažnyčios kleboną, Anykščių dekanato dekaną monsinjorą Albertą Talačką (1921-1999). Į Anykščių šventovę susirinkusius miestelėnus ir miesto svečius pasveikino bažnyčios klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas. Monsinjoro A. Talačkos asmenybę, jo nuopelnus puoselėjant ir skatinant sakralinę dailę į Anykščių šventovę susirinkusiems miestelėnams ir miesto svečiams priminė kultūros istorikas, Vilniaus paveikslų galerijos vedėjas Vytautas Balčiūnas, keletą metų dirbęs Anykščiuose, iki šiol gyvai besidomintis šio miesto kultūriniu gyvenimu ir mielai į jį įsijungiantis. Už monsinjorą A. Talačką buvo aukojamos šv. mišios. Visas tris šventines dienas kairėje bažnyčios navoje veikė dailės paroda iš Anykščių parapijai monsinjoro A. Talačkos dovanotos dailės kūrinių kolekcijos.

Su monsinjoro A. Talačkos kolekcija anykštiečiai ir miesto svečiai jau galėjo susipažinti 2000 m. ir 2006 m. Anykščių koplyčioje vykusiose parodose. Atskiri kūriniai buvo rodyti ir Vilniuje, Lietuvos tūkstantmečio programos parodoje "Krikščionybė Lietuvos mene", buvo publikuoti parodos kataloge. Tačiau, vis tik, tiek dailės istorikams, tiek plačiajai Lietuvos visuomenei ši kolekcija tebėra mažai žinoma.
 
Kolekcija nėra didelė. O ir paties monsinjoro A. Talačkos nepavadinsi kolekcininku. Jis buvo dvasininkas, ganytojas, meną supratęs kaip vieną iš gražiausių žmogaus dvasios pasireiškimų, suvokęs kultūrinio palikimo svarbą ir skatinęs jaunus Lietuvos menininkus kurti sakralinės dailės kūrinius. Kolekcija nėra tolygi ir vienalytė. Ji ir nebuvo formuojama kryptingai. Atrodo – ne monsinjoras ieškojo šių kūrinių, o tarsi jie patys pas jį ateidavo. Ir būdavo priglaudžiami. Taip buvo išsaugoti ir perduoti tiems, kam jis visą gyvenimą tarnavo – anykštiečiams ir Bažnyčiai.

Pačią vertingiausią kolekcijos dalį sudaro septyni XVII-XIX a. tapybos kūriniai, tarp kurių darbų, kuriais galėtų didžiuotis bet kuris ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio muziejus.

Neabejotinas kolekcijos šedevras yra italų tapytojo, žymiausio XVII a. pab. Romos dailininko Karlo Maračio (Carlo Maratti, 1625-1713) kompozicija "Marijos įvesdinimas į šventyklą". Prie vertingiausių Vakarų Europos tapybos pavyzdžių priskirtinas ir populiaraus XVIII a. pab.-XIX a. pr. Europos diduomenės portretisto, austrų tapytojo Johano Baptisto Lampio (Johann Baptist Lampi, 1751-1830) sukurtas Užpalių seniūno, Lietuvos armijos generolo kunigaikščio Pranciškaus Sapiegos (1772-1829) portretas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą šis portretas buvo Rokiškio dvare, kur kabojo greta kitų dvaro savininkų giminės atstovų portretų (Pranciškus Sapiega buvo Aleksandro Pšezdzeckio, vedusio Mariją Tyzenhauzaitę, prosenelis). Visiškai toks pats J. B. Lampio tapytas P. Sapiegos portretas yra saugomas Paryžiuje Luvre, kur jis pateko iš Sapiegų rinkinių (skirtingiems rinkiniams skirtos to paties portreto autorinės replikos buvo įprastas reiškinys).
 
Išskirtinis ir kone unikalus kolekcijos eksponatas yra ir nedidelis ant medžio lentos nutapytas paveikslėlis, vaizduojantis soste sėdinčią Švč. Mergelę Mariją su Kūdikiu. Sakralumą spinduliuojantis, jautriai ir labai subtiliai nutapytas kūrinėlis primena italų ankstyvojo renesanso meistrų darbus ir siejasi su sakralinės dailės atgimimo ir atsinaujinimo siekusių XIX a. vid. Europos dailininkų (nazarėnų, prerafaelitų, puristų ir kt.) kūriniais. Jų pavyzdžių (ypač tokio aukšto meninio lygio) Lietuvoje beveik neturime.

XVII a. pradžioje Bolonijos akademijos pradėtą Renesanso dailės palikimu besiremiančios aiškios ir disciplinuotos, tuo pat metų skaidrios ir barokiškai dinamiškos tapybos kryptį kolekcijoje atstovauja nežinomo XVIII a. pab. Vakarų Europos dailininko nutapyta šv. Mykolo Arkangelo galvutė. XVII a. olandų tapybos mokyklai charakteringas nedidelio formato buitinio žanro paveikslėlis "Virtuvėje".

Nemažiau įdomus A. Talačkos kolekcijos kūrinys yra krokuviečio tapytojo, kurį laiką dirbusio ir Lietuvoje, Simono Čechavičiaus (Szymon Czechowicz, 1689-1775) "Autoportretas". Pasak žodinės tradicijos, šį autoportretą dailininkas nutapė 1775 m. prieš pat mirtį. Yra žinoma, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą jis buvo Jono Pšezdzeckio rinkinyje Rokiškio dvare. XIX a. viduryje Varšuvos kapucinų bažnyčioje S. Čechavičiui statant antkapį, iš Rokiškio šį "Autoportretą" pasiskolino vienas iš antkapio įrengimo organizatorių. Tuomet buvo padarytos kelios jo kopijos. Ar monsinjoro kolekcijoje esantis "Autoportretas" ir yra Rokiškio dvare buvęs originalas, ar viena iš XIX a. vid. kopijų, tebėra intriguojantis ateities tyrinėjimų klausimas.

Lietuvos dailės aukso fondui priskirtinas taip pat vieno žymiausių Vilniaus meno mokyklos dailininkų, ilgamečio Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos katedros profesoriaus Jono Rustemo (Jan Rustem, 1762-1835) tapytas nežinomo vyro portretas. Tai nedidelio formato kūrinėlis, vaizduojantis portretuojamojo biustą. Jis nutapytas gyvai, temperamentingai, turi dailininko braižui būdingo lyrizmo, svajingumo. Daug panašių J. Rustemo tapytų portretėlių XIX a.-XX a. I pusėje buvo pasklidę po Lietuvos dvarus. Ne vienas jų buvo ir aukščiau minėtame Rokiškio dvare.

Monsinjoro kolekcijoje galima pamatyti taip pat XX a. Lietuvos dailės klasikų Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966), Kazio Šimonio (1887-1978), Jono Mackevičiaus (1872-1954), Jono Janulio (1888-1973), Česlovo Kontrimo (1902-1989), šių dienų menininkų Broniaus Uoginto (g. 1946), Vaidoto Žuko (g. 1956), Aistės Ramonaitės (g. 1957), Egidijaus Rudinsko (g. 1962) ir kt. kūrinius. Dominuoja darbai religine tematika (K. Šimonio "Ramybė", "Kristus",  J. Janulio "Pasaulio sutvėrimas", V. Žuko "Nukryžiuotasis") ir Lietuvos kraštovaizdžiai. Yra ir sudėtingesnių poetinės nuotaikos kompozicijų, nuteikiančių filosofiniams apmąstymams (A. Ramonaitės "Šachmatinė", E. Rudinsko "Vaisius").

Be tapybos ir grafikos kūrinių A. Talačkos kolekcijoje yra keletas profesionalių dailininkų sukurtų ar liaudies meistrų išdrožtų skulptūros darbų (šventųjų skulptūrėlių, bareljefų, krucifiksų). Profesionaliajai bažnytinei dailei atstovauja skulptūros "Šv. Ambraziejus" ir "Šv. Grigalius Didysis", greičiausiai, anksčiau priklausę skulptūrinei Keturių Bažnyčios Tėvų grupei. Iš liaudiškos stilistikos darbų paminėtina vieno garsiausių ir originaliausių Lietuvos dievdirbių Liongino Šepkos (1907-1985) išdrožta Švč. Mergelės Marijos skulptūrėlė, nuoširdūs ir saviti J. Mockūno darbai (bareljefas "Mišių auka", krucifiksas).
 
Liepos 25-27 d. Anykščių Šv. Mato bažnyčioje veikusioje parodoje buvo parodyta tik nedidelė monsinjoro A. Talačkos kolekcijos dalis. Dėl vietos ir eksponavimo specifikos apsiribota tapybos kūriniais. Pilnai eksponuota seniausia ir vertingiausia tapybos kolekcijos dalis – XVII-XIX a. dailininkų kūriniai. Iš XX a. dailininkų darbų buvo atrinkti sakralinės tematikos paveikslai. Parodos lankytojai galėjo pamatyti K. Šimonio "Ramybę" ir "Kristų", V. Žuko "Kriptą". Eksponuota taip pat keletas stačiatikių sakralinės dailės kūrinių ikonų. Visas tris šventines dienas Anykščių šventovė buvo atidaryta iki 24 val. Skambant sakralinei muzikai parodą galima buvo galima apžiūrėti kartu su šventovės architektūra ir ją puošiančiais sakralinės dailės kūriniais. Pabėgus nuo šventinio šurmulio čia buvo galima prisėsti, nurimti, susikaupti.