Vilniaus anykštėnai, kultūros ir paveldo klubo "Pertakas" nariai, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną paminėjo keliaudami išskirtinio grožio Anykščių apylinkėmis.

Kasmet Lietuvoje ši diena minima gegužės 7-ąją. Tai diena, kuri kiekvienam kraštiečiui primena žiaurias okupacinės carinės rusų valdžios represijas, kuriomis buvo bandoma sunaikinti lietuvių tapatybę liudijančius ženklus – kalbą, laisvą žodį, knygų ir laikraščių leidybą. Po 1863-1864 metų sukilimo carinė rusų valdžia Lietuvoje uždraudė lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis. Į Lietuvą rusai vežė ir platino knygas, spausdintas vadinama "graždanka" – kirilica, pritaikyta lietuvių kalbai.

Tačiau lietuvių tauta ryžtingai pasipriešino spaudos draudimui, ir Lietuvoje atsirado unikalus reiškinys – knygnešystė. Knygnešių nebuvo niekur kitur, išskyrus Lietuvą. Iš laisvų Rytprūsių į Lietuvą knygnešiai gabeno lietuvišką spaudą. Nuo draudimo pradžios iki 1883 metų, tai yra, iki laikraščio "Aušra” gimimo, buvo išspausdintos 484 knygos, o nuo 1883 iki 1903 metų, neskaitant laikraščių, buvo išspausdintos 1372 knygos. Visa tai buvo kruopščiai slepiama – dažniausiai po atsilapojusia lenta grindyse, nes okupacinė valdžia už knygų platinimą griežtai baudė: piniginėmis baudomis, kalėjimu, tremtimi į Sibirą.

Nepaisant įvairių  represijų, lietuvių tautos kova už laisvą spausdintą žodį dar labiau plėtėsi. Kūrėsi slaptos knygnešių organizacijos. Pirmąją tokią dar 1863 metais įkūrė Motiejus Valančius. Lietuvoje ėmė veikti slaptos mokyklos, kur buvo mokoma lietuvių kalba. Sąmoningi, pilietiški tautiečiai vengė leisti vaikus į rusiškas mokyklas. Spaudos draudimas skatino lietuvių tautinio atgimimo sąjūdį, kuris tapo grėsme okupacinei carinei valdžiai. Galiausiai po 40-ties spaudos draudimo metų 1904 metų gegužės 7-ąją Rusijos caras paskelbė lietuviško žodžio laisvę.

Šiemet Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną nutarėmė prisiminti ir aplankyti Anykščių krašto knygnešių kapus.

Anykščių apylinkėse darbavosi daugiau nei pusšimtis knygnešių. Tai Antanas Apšega, Jurgis Balaišis, Agota Devenytė, Konstantinas Gabrilavičius, Antanas Jančys, Adelė Kavoliūnaitė, Juozas Mickūnaitis, Kazys Šaltenis, Marija Taraškevičienė, Antanas Valuckas, Mauša Zelmanovičius ir dar daug kitų.

Kelionės metu aplankėme Liudvikos Didžiulienės-Žmonos (1856-1925, palaidota Padvarninkų kapinėse), Stanislovo Didžiulio (1850-1927, palaidotas irgi Padvarninkų kapinėse), Jono Tumo (1856-1922, palaidotas Rubikių senosiose kapinėse), Jurgio Baranausko (1859-1941, palaidotas Debeikių miestelio kapinėse) kapus.

Prasmingą kelionę  sušildė betarpiškas bendravimas, grožintis Anykščių  krašto vaizdais ir nesibaigianti minčių gija apie anykštėnišką tarmę, gimtą žodį, knygnešius, knygas ir spaudos reikšmę  šių dienų žmogui bei ateities kartoms.

Virgaudas Lisauskas,
Kultūros ir paveldo klubas "Pertakas"