Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2010-10-05   Anykštėnas Kazimieras Jakutis – apie savo naminį vyną
 
 

"Išradingi šeimininkai svečius vaišina net burokėlių vynu", – taip rašo dienraščio "Lietuvos rytas" korespondentė Kristina Stankevičė, šio laikraščio "Vartų" priede 2010 m. spalio 5 d. pasakodama apie anykštėno Kazimiero Jakučio ir kitų vyno gamybos mėgėjų patirtis.

Lietuviai negali pasigirti tokiomis tvirtomis vyndarystės tradicijomis kaip prancūzai, ispanai ar gruzinai, tačiau stebina išradingumu – ypatingo skonio svaigųjį gėrimą jie geba pasigaminti beveik iš visų savo sode išaugintų rudens gėrybių.

Anykščiuose gyvenantis dainų autorius ir atlikėjas bei Jonavos bendrovės „Lonas” direktorius Kazimieras Jakutis tarp verslininkų ir savo bičiulių garsėja blaiviu gyvenimo būdu.

Jau daug metų šiam abstinentui niekas nesiūlo taurės svaigiojo gėrimo, nes jis yra įsitikinęs, kad net ir nedidelis alkoholio kiekis daro poveikį ne tiktai pojūčiams, bet ir mąstymui.

Tačiau tai K. Jakučiui netrukdo pačiam gaminti naminį vyną ir vaišinti juo bičiulius bei svečius.

Malonus rudens ritualas

„Vyno gaminimą paverčiau maloniu rudens ritualu, kuris ne tik savo veiksmų seka, bet ir kvapais bei garsais primena vaikystę, tą malonų pojūtį, kurį išgyvendavau matydamas, kaip tėvas ir senelis gamindavo naminį vyną.

Šis užsiėmimas man atrodo nepaprastai archajiškas. Toks, kokį reikia saugoti kaip ritualą ir perduoti jį iš kartos į kartą”, – sako 50 metų K. Jakutis.

A. Motiejūno nuotrauka ("Lietuvos rytas")

Vyndarys neslepia, kad išbandyti tėvo ir senelio receptus jį pastūmėjo bičiuliai.

Prieš kelerius metus jis įsigijo apleistą sodybą Pagulbio kaime (Molėtų r.) ir restauravo ją vadovaudamasis Liaudies buities muziejaus (Rumšiškių) specialistų rekomendacijomis.

Bičiuliai netruko pastebėti, kad šią vietą gaubia ypatinga aura, todėl vakarojant jos erdvėse nesinori jokių šiuolaikinių gėrimų.

Patarimų gavo iš tėvo

„Išbandyti senus giminės receptus sumaniau dar ir todėl, kad po Pagulbio sodybos medine dvigale pirkia yra išmūrytas nepaprasto grožio raudonų plytų skliautuotas rūsys. Jau įsivaizdavau, kaip puikiai jame atrodys lentynos su senovinio vyno buteliais.

Bet netrukus išsiaiškinau, jog vynui laikyti jis netinka, nes yra iškastas nepakankamai giliai, kad išlaikytų vienodą temperatūrą.

Vynas turi būti brandinamas tik tokiose patalpose, kuriose visus metus temperatūra svyruoja tik 2-3 laipsniais.

Ilgainiui pradėjau eksperimentuoti su rudens gėrybėmis”, – sako K. Jakutis.

Sumanęs išmokti gaminti naminį vyną vyras iš savo tėvo dovanų gavo specialų stiklainį, tikslų naminio vyno gaminimo receptą bei daugybę praktiškų patarimų.

Geresnis skonis – be mielių

„Jau įsitikinau, kad skaniausias ir skaidriausias vynas – iš aviečių. Norintiems rūgštesnio rekomenduočiau gaminti vyną iš serbentų ar vyšnių.

Dar įdomesnis vyno skonis bei kvapas išgaunamas tuomet, kai maišomos skirtingos uogos.

Man pačiam smagiausia gaminti vyną iš obuolių, nes toks gėrimas yra vaiskus ir kvapus, tartum sugėręs visą rudenį”, – pasakoja K. Jakutis.

Pasak vyndario, norint pagaminti gerą vyną, būtina turėti tam tinkamas sąlygas: patalpą, kurioje bent pusmetį būtų vienoda temperatūra, geriausia – 25 laipsnių šilumos, ir specialų indą, kuriame vynas neturėtų jokio sąlyčio su oru.

„Pats vyno gamybos receptas yra nesudėtingas. Jis tinka visiems vaisiams: 18 litrų išspaustų sulčių reikia 6 kilogramų cukraus, 2 litrų vandens, begalinės kantrybės ir viso pūdo meilės.

Jei uogos ir obuoliai užauginti ekologiškai, prieš spaudžiant sultis nereikia jų nuplauti. Tuomet vynas gaminamas be mielių, o išgaunamas skonis yra dar subtilesnis.

Jei obuoliai ar uogos nuplaunami, į iš jų išspaustas sultis reikia įdėti nedidelį žiupsnelį mielių. Jos reaguodamos su cukrumi ir vaisių rūgštimis skatina spartesnį rūgimo procesą”, – pasakojo K. Jakutis.

Jokio sąlyčio su oru

Ruošdamasis gaminti vyną K. Jakutis obuolius ar uogas trina specialia senovine trintuve arba mala mėsmale ir spaudžia iš jų sultis.

Tiesa, šį rudenį, taupydamas laiką, obuolių sultis išspaudė pramoniniu būdu – nuvežęs į sulčių spaudimo įmonę.

Vyndarys pasakoja, kad į 18 litrų sulčių reikia įpilti 2 litrus vandens, įberti 3 kilogramus cukraus ir gerai išmaišyti.

Tuomet indą užkimšti sandariu kamščiu su iš jo besidriekiančia žarnele ir pastatyti vyną rūgti šiltoje vietoje.

„Antrąjį žarnelės galą būtina įleisti į buteliuką su vandeniu.

Sandariai uždarytas vynas neturi sąlyčio su deguonimi, o rūgimo proceso metu išsiskiriančios dujos per žarnelę pasišalina iš indo.

Jei žarnelė nebūtų įleista į buteliuką su vandeniu, per ją į vyną patektų deguonies, ir šis būtų sugadintas”, – vyno gaminimo paslapčių neslepia K. Jakutis.

Kai vynas nustoja aktyviai burbuliuoti ir rūgimo procesas nurimsta (o tai įvyksta maždaug po mėnesio), jį reikia perpilti į kitą indą. Tai reikia daryti itin lėtai ir ramiai, kad sultys nesusimaišytų su nusistovėjusiomis drumzlėmis.

Į nupiltas be drumzlių sultis reikia įberti dar 1,5 kilogramo cukraus ir vėl sandariai uždarytas palikti rūgti šiltoje vietoje.

Ta pati procedūra pakartojama dar kartą ir dar 1,5 kilogramo cukraus supilama maždaug po mėnesio.

„Po paskutinį kartą supilto cukraus vynas paliekamas bręsti iki to laiko, kai bus tinkamas gerti.

Visas vyno gamybos procesas trunka ne trumpiau kaip 6 mėnesius.

Tik praėjus šiam laikui indą galima atidaryti ir išpilstyti gėrimą į gražius butelius”, – sako K. Jakutis.

Sulaukia ne kiekvienas

Pagaminti gerą naminį vyną sugeba ne kiekvienas. Dėl sąlyčio su oru ar temperatūrų svyravimo sultys gali surūgti ir virsti ne vynu, o actu.

Prieš kelis dešimtmečius namų šeimininkės tokio acto neišpildavo, o naudodavo kepdamos blynus.

Be to, subrandinto vyno nesulaukia ir tie, kurie mėgsta jį ragauti neva norėdami nustatyti, kiek dar laiko reikia jį rauginti. Tuomet vynas išragaujamas dar prieš subręsdamas.

„Mano gaminamą vyną iki šiol degustuodavo tik patys artimiausi žmonės.

Šiųmetis obuolių derlius taps pirmasis, iš kurio pagamintą vyną pasiūlysiu degustuoti ir kitiems.

Maždaug po pusmečio bus galima vertinti rezultatą. Subrandinęs vyną ketinu Pagulbyje surengti savo koncertą ir drauge pristatyti klausytojams dar vieną gražią ir subtilią lietuvišką tradiciją – naminio vyno gamybos technologiją”, – sako bardas bei verslininkas K. Jakutis.

Gamina ir iš burokėlių

Senąsias vyno gaminimo tradicijas puoselėja ir Kėdainių rajono Akademijos miestelyje gyvenanti 76 metų Vitalija Jamantienė. Moteris gamina itin retos rūšies naminį vyną iš raudonųjų burokėlių.

„Vyno receptą perėmiau iš močiutės. Kurį laiką ji gyveno mano šeimos namuose, todėl virtuvėje sukiodavomės abi. Žiūrėdama, kaip ji ruošia burokėlių vyną, ir pati išmokau.

Tiesa, kokio skonio būdavo močiutės gaminamas vynas, gerai neatmenu, bet maniškis išeina tikrai neprastas, neturintis įprasto burokėlių skonio. Paragavusieji net nenumano, iš ko jis padarytas”, – pasakojo V. Jamantienė.

Proporcijos – iš akies

Moteris tikina, kad niekuomet negamina vyno pagal tikslų receptą, ingredientus sudeda tiesiog iš akies.

Rūgstant vynui reikiamą skonį išgauna tiesiog jį ragaudama ir pridėdama trūkstamą kiekį cukraus.

V. Jamantienė iš pradžių raudonus burokėlius (būtinai apvalius) apverda. Pailgi burokėliai vynui netinka.

Apvirtus burokėlius ji sutrina stambia trintuve arba supjausto kubeliais ir, subėrusi į puodą, užpila tokiu kiekiu vandens, kiek nori pasigaminti vyno, ir vėl pavirina.

„Tuomet į tokią „burokėlių sriubą” įberiu nemažai cukraus, mielių ir viską gerai išmaišiusi uždengiu puodą dangčiu.

Pastatau rūgti šiltoje vietoje. Jei noriu, kad vynas greičiau išrūgtų, dedu daugiau mielių.

Maždaug po 2-3 savaičių, kai burokėlių gėrimas pasidaro rūgštus, nupilu jį į kitą indą atskirdama burokėlių sunką nuo tirščių. Įberiu dar cukraus ir vėl palieku rūgti.

Praėjus dar maždaug mėnesiui, vyną vėl perpilu. Jei trūksta cukraus, jį ištirpinu ir pilu į vyną”, – sakė V. Jamantienė.

Moteris tikino, kad, norint išgauti sauso vyno skonį, cukraus į burokėlių nuovirą reikia berti mažiau.

Norint saldesnio vyno, cukraus reikia daugiau, bet tuomet ir gėrimas pagaminamas stipresnis.

Jo stiprumas priklauso ir nuo brandinimo laiko: kuo ilgiau vynas bręsta, tuo daugiau laipsnių įgyja.

„Burokėlių vyną galima gerti tuomet, kai jis tampa visiškai skaidrus – nėra jokių drumzlių.

Labai įdomus šio vyno kvapas ir skonis, nors burokėlių nesijaučia. Šio vyno spalva labai panaši į parduotuvėse parduodamo raudonojo vynuogių vyno spalvą”, – pasakojo V. Jamantienė.

Moters teigimu, burokėlių vyną gali gaminti tik daug kantrybės turinčios šeimininkės, nes kiekvienas vyno perpylimas ir ragavimas nustatant reikalingą cukraus kiekį užtrunka.

Be to, visas procesas užtrunka maždaug pusmetį.

Kokteilis – agurkų martinis

Tiems, kurie nenori skirti pusmečio vyno gamybai, bet nekantrauja pasigaminti ką nors iš rudens gėrybių, Sirutiškio kaime (Kėdainių r.) įsikūrusios kavinės „Raganė” savininkė Daiva Gronskienė siūlo pasigaminti agurkų martinį.

„Maždaug pusę nulupto ir susmulkinto trumpavaisio agurko reikia užpilti 60 mililitrų degtinės, 30 mililitrų cukraus sirupo, pridėti nemažai smulkinto ledo ir viską gerai išplakti kokteilių plaktuvėje.

Tuomet gėrimą reikia nukošti, supilti į martinio taurę ir papuošti agurko skiltele”, – firminį kavinės gėrimo receptą atskleidė D. Gronskienė.

Tokio kokteilio spalva yra žalsva. Jame stipriai jaučiamas malonus agurko skonis, bet trūksta tikram martiniui būdingo lengvo karstelėjimo.

Norint jį išgauti, D. Gronskienė siūlo į kokteilį įpilti šiek tiek toniko.

Tačiau tuomet reikia pilti ir šiek tiek daugiau degtinės.

Agurkų martinį D. Gronskienė pirmą kartą pagamino daugiau kaip prieš trejus metus, kai atidariusi kavinę nutarė lankytojams pasiūlyti ką nors itin kėdainietiško, neatsiejamo nuo šio miesto simboliu tapusių agurkų.

„Agurkų martinio receptą duktė rado interneto platybėse.

Džiaugiamės, kad šis gėrimas tapo savotiška mūsų kavinės vizitine kortele”, – sakė D. Gronskienė.

Keletas gėrimų receptų

Kmyninė

Reikės: 1 litro obuolių sulčių; 1 litro vandens; 0,5 litro kmynų; 0,5 litro kriaušių sirupo; 30 gramų vanilinio cukraus; 1 stiklinės degtinės.

Gaminimas: kmynai pavirinami vandenyje, atvėsinami ir perkošiami. Į nuovirą supilamos obuolių sultys, kriaušių sirupas, suberiamas vanilinis cukrus ir viską išmaišius supilama degtinė. Prieš patiekiant gėrimas dar kartą išmaišomas.

Medžiotojų gėrimas

Reikės: 5 kadagio uogų; 1 šaukšto česnakų sulčių; juodųjų pipirų ir druskos – pagal skonį; 0,5 litro degtinės.

Gaminimas: visi ingredientai sumaišomi su degtine ir parą paliekami inde. Po to gėrimas perkošiamas ir išpilstomas į butelius. Rekomenduojama gerti šaltą.

Morkų likeris

Reikės:5 morkų; 1,5 stiklinės cukraus; 0,75 litro degtinės; 0,5 arbatinio šaukštelio imbiero; 0,5 arbatinio šaukštelio cinamono.

Gaminimas: morkos nuplaunamos, nuskutamos ir sutarkuojamos bulvine trintuve. Į tarkius suberiamas cukrus, prieskoniai ir gerai išmaišoma. Taip paruošti tarkiai sudedami į 1 litro talpos stiklainį ir užpilami degtine. Uždengtas stiklainis 2 paras laikomas kambario temperatūroje ir 4 paras šaltai. Prieš patiekiant likerį reikia perkošti.

Juodųjų serbentų likeris

Reikės: 1 kilogramo juodųjų serbentų; 1 kilogramo cukraus; 1 litro spirito.

Gaminimas: spiritas su cukrumi išmaišomas ir užpilamas ant nuplautų serbentų. Indas su užpiltine uždaromas ir pastatomas vėsioje vietoje.

Po mėnesio paruoštas gėrimas perkošiamas ir supilstomas į butelius.

Vėsioje vietoje gėrimą galima laikyti ir mėnesį ar ilgiau: kuo ilgiau laikomas, tuo jis bus skanesnis.

 
 
    Atgal...