TV3 televizijos šio rudens vakarais rodomame seriale "Drąsos kaina" lapkritį ėmė vis dažniau šmėkščioti Vilniaus anykštėno Dangio Cholino veidas. Verslininkas, turintis cirko klouno darbo patirties, seriale kuria įsimintiną Remigijaus vaidmenį: vaidiną vyrą, kuris dar niekada gyvenime nėra dirbęs, nes laiką leidžia arba kalėjime, arba jį išlaikančių moterų glėbyje.

Naujienų portalas www.alfa.lt pateikė žurnalistės Snieguolės Dovidavičienės pokalbį su Dangiu Cholinu, kuris įdomus ir anykštėnams.

Lietuva – giminių kraštas. Ir nesvarbu, kad vienų giminaičių šaknys – Pamaskvėje, kitų – Kaukaze... Neseniai į viešumą grįžęs ir TV3 seriale „Drąsos kaina“ „pakvaišusį sektantą“ suvaidinęs buvęs aktorius, cirko artistas Dangis Cholinas į jau pakyrėjusį klausimą, kas jį sieja su garsiosiomis sesėmis Andželika ir Greta Cholinomis, atsako, kad tik garsi pavardė. Giminystės ryšių nei paneigti, nei patvirtinti negali.

„Mano mama Aldona Cholina, tėtis – Vacius Cholinas, brolis – Donaldas Cholinas. Dar turiu pusbrolių ir pusseserių...“, – kol kas jam težinomas genealoginio medžio šakas juokais vardija Dangis.

Dangio giminės šaknys – Pamaskvėje. Iš ten kilęs senelis karininkas likimo kažkada buvo atblokštas į Lietuvą. Bet tai buvo labai seniai? „Nelabai seniai. Mano senelis nei caro, nei maro tikrai neprisimena“, – juokiasi Dangis. Anykščiuose gimęs 18-metis vaikinas išvažiavo į Vilnių studijuoti muzikos, tuo pat metu dirbo „Baltijos cirke“, vadovaujamame Petro Variakojo. Dirbo ne bet kuo, o svarbiausiu cirko žmogumi – klounu. Publiką po kilnojamo cirko kupolu juokino šešerius metus.

Viskas sekėsi puikiai, Dangiui patiko cirkininko gyvenimas, nors ir nebuvo patogus. „Nuolat gyveni ant ratų, nuolat keliauji. Su gastrolėmis teko pabuvoti Latvijoje, Suomijoje...“ – buvęs klounas vardija buvusias “Baltijos cirko“ lokacijos vietas.

Pasak Dangio, būti klounu neišmokstama. Arba esi gimęs būti klounu, arba ne. Dangis šios profesijos irgi nesimokė, tik išnaudojo tam tikras savo charakterio savybes: humoro jausmą, neįžeidžiantį ir neįsižeidžiantį bendravimo toną.

Vilias, kad klouno darbas, profesija jo charakterio nepakeitė. „Profesija – tai ne charakteris, greičiau charakteris lemia profesiją“, – paaiškina scenos pamokas puikiai išmokęs vyras. Jį labai sunku supykdyti, nes buvę klounai, pasak Dangio, nepyksta. Tiesa, perspėja – cirko artistų nevalia vadinti „cirkačiais“. Toks pasakymas juos labai žeidžia.

Vis dėlto yra dalykų, kurie jį gali išvesti iš kantrybės: tai įžūlumas, žodžio nesilaikymas, įsipareigojimų nevykdymas. „Mane tai pykdo, bet aš vis tiek nepiktas“, – neleidžia suabejoti vyras.

Kas klouną daro laimingą? „Kai laimingi aplink jį esantys žmonės. Kai jie smagiai reaguoja į tavo pokštus, juokiasi kartu, ploja. Tuomet pasijunti laimingu žmogumi, pajunti, kad dirbi mėgstamą darbą. Nesvarbu, kad po pasirodymo esi pavargęs, bet tas nuovargis būna „teisingas“, – profesijos subtilumus dėsto D. Cholinas.

Vis dėlto prieš aštuonerius metus jis metė cirką ir pasinėrė į nuosavą verslą – įkūrė patalpų valymo įmonę „Dankazas“, kurioje dirba nemažai nebylių. Kodėl gi? „Man patinka žmonės, kurie puikiai dirba ir mažai plepa“, – savo pasirinkimą juokais paaiškina verslininkas.

Prisipažįsta vedė sulaukęs „Kristaus amžiaus“. Ar ne per vėlai? „Vedžiau jau susiformavęs, subrendęs vyras, ne dėl nuotykio, o sutikęs savo moterį“, – paaiškina. O gal išvaizdžiam vyrui tiesiog nusibodo moterų spaudimas? Gal savo dėmesiu jos jį nukankino? „Dėl moterų dėmesio ir erotinių sapnų niekada nesikankinu“, – šmaikštauja žodžio kišenėje neieškantis D. Cholinas.