Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2013-03-08   VILNIUS: iškilmės Signatarų namuose
 
 

Per dešimtį veiklos metų Vilniaus anykštėnų sambūris Vilniaus universitete, Karininkų ramovėje ir kitur yra surengęs daug mokslo, švietimo, kraštotyros ir etnokultūros renginių. Kai kurie iš jų jau spėjo tapti gražia tradicija, tarp tokių – ir kasmet Vilniuje, Signatarų namuose (Pilies g. 26) anykštėnų organizuojamos iškilios Lietuvos Nepriklausomybės dienų minėjimo popietės.

Svarbiausias jų tikslas – teikti dalyviams pažintinių žinių apie gimtojo krašto istoriją, jo raidą, bočių kovas už Lietuvos valstybingumą, nepriklausomybę ir laisvę, Vasario 16-osios dienos reikšmę, pagaliau – už įkurtosios Lietuvos Respublikos išsaugojimą bei jos puoselėjimą iki Antrojo pasaulinio karo. Susitikimui kaskart pasirenkamos naujos temos. Jų būta daug ir įdomių, viena kitą papildančių ir nuosekliai pratęsiančių.

Šių popiečių organizatoriai (sambūrio pirmininkė Rita Virbalienė, Regina Smetonaitė ir kiti tarybos nariai) joms visuomet ruošiasi iš anksto ir atsakingai: tariasi dėl numatytų pranešimų tematikos su žymiais mokslininkais, aiškinasi atlikėjų (dažniausiai anykštėnų) galimybes dalyvauti meninėse programose, derina jų repertuarą.

Anykštėnų organizuojamose Lietuvos Nepriklausomybės minėjimo popietėse noriai dalyvauja kraštiečiai, kilę ne vien iš Anykščių miesto, bet ir iš kitų šio rajono vietovių – Debeikių, Kavarsko, Svėdasų, Surdegio, Troškūnų ir kitų seniūnijų. Lankosi jose ir žymūs šio krašto mokslininkai. Istorinius pranešimus apie atskirų laikotarpių lietuvių kovas už laisvę jau yra skaitę prof. Antanas Tyla, prof. Algirdas Eduardas Čižas, prof. Regina Koženiauskienė, doc. dr. Juozas Parnarauskas ir kt.

Nevalia pamiršti, kad Signatarų namų istorinė aplinka, aukšto lygio teminiai mokslininkų pranešimai, jiems priderintas meninis, muzikinis koncertas, pagaliau mielas ir nuoširdus kraštiečių bendravimas, stiprina dalyvių bendrumo jausmą, ugdo meilę savo gimtinei ir Lietuvai, žadina patriotizmo pajautą.

2013 m. vasario 9-ąją, kaip ir kitais metais – šeštadienį, Vilniaus anykštėnai, panašių nuostatų vedini, irgi patraukė į Signatarų namus. Šįkart jie ketino minėti Lietuvos valstybės atkūrimo 95-metį.

Vilniaus anykštėnai Signatarų namuose. Vytauto Rimšos nuotrauka.

Šios popietės programą sudarė dvi tradicinės dalys: mokslinė (oficialioji) ir meninė (koncertas). Kai salė prisipildė žmonių, renginio vedėjas, buvęs Vilniaus anykštėnų sambūrio pirmininkas Antanas Gudelis pasveikino dalyvius su švente ir pakvietė sugiedoti Himną. Jis paskelbė ir popietės oficialiosios dalies pranešimų temas. Tai – „Kovos už Lietuvos nepriklausomybę ir Anykščių išvadavimas“ bei „Generolas Kazys Ladiga: gyvenimo kelias“.

Pirmąjį pranešimą iškilmingame Vilniaus anykštėnų renginyje skaitė Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininkas prof. habil. dr. Antanas Tyla.

Prof. Antano Tylos pranešimas. Vytauto Rimšos nuotrauka.

Jis išsamiai ir vaizdžiai papasakojo apie 1918–1922 m. Lietuvos politinę situaciją, savosios kariuomenės kūrimą ir to meto kovų už Lietuvos nepriklausomybę su bolševikais ir bermontininkais raidą. Ne mažiau dėmesio skyrė Anykščių krašto išvadavimui bei karo veiksmams rajone, Lietuvos kariuomenės pergalėms.

Įdomus ir turtingas faktais taip pat buvo kito mūsų kraštiečio Lino Ladigos pranešimas apie savo senelio, kariškio, nepriklausomybės kovų dalyvio, laisvės gynėjo, vėliau – žymaus generolo ir tragiško likimo politinio kalinio Kazio Ladigos (1894–1941) gyvenimą bei karinę veiklą. Pasakojimą jis papildė istorinėmis nuotraukomis, kurias parodė ekrane.

Pranešimą skaito Linas Ladiga. Vytauto Rimšos nuotrauka.

Jis pasidžiaugė, kad apie kariūno Kazio Ladigos gyvenimą plačiau jau galima paskaityti net keliose knygose. Tai – Emos Mikulėnaitės parengtame Stefanijos Ladigienės leidinyje „Esame“ (2003 m.) ir Vidmanto Jankausko knygose: „Kario kelias: generolas Kazimieras Ladiga nepriklausomybės kovose“ (2004 m.) ir „Nepriklausomos Lietuvos generolai“ (1998 m.).

Koncertinę programos dalį, akomponuojant pianistei Rūtai Blaškytei, atliko antrasis generolo Kazimiero Ladigos anūkas, Lietuvos konservatorijos auklėtinis, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas (bosas), Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos Dainavimo katedros vedėjas prof. Tomas Ladiga, kuris operose, operetėse, miuzikluose ar kituose spektakliuose jau spėjo suvaidinti per 50 vaidmenų. Pirmiausia jis perdavė vilniečiams šventinius linkėjimus nuo Kauno anykštėnų. Paskui profesorius padainavo keletą lietuvių bei užsienio kompozitorių dainų, tarp jų – Jono Dambrausko giesmę „Malda už Tėvynę“, skirtą dainininkui bei tremtiniui Antanui Kučingiui, Juozo Tallat-Kelpšos išplėtotą liaudies dainą „Už aukštųjų kalnelių“ ir kt.

Paskutiniąją koncerto dainą „Kur lygūs laukai...“ broliai Tomas ir Linas Ladigos sudainavo dviese, susilaukdami dar didesnių plojimų.

Dainuoja broliai Tomas ir Linas Ladigos, akompanuoja Rūta Blaškytė. Vytauto Rimšos nuotrauka.

Po minėjimo Vilniaus anykštėnai draugiškai bendravo prie sudėtinių vaišių stalo ir kavos puodelio. Tokie sambūriai juos telkia į bendrą būrį, skatina pasididžiavimą garbinga Lietuvos praeitimi ir jos istorija. Kartu jie moko branginti sunkiai įgytą laisvę.

Vytautas RIMŠA,
Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ tarybos narys, atsakingas už mokslinę veiklą

 
 
    Atgal...