GYLIAI
  Gretimos vietovės:
AŽUPIEČIAI | LAGEDŽIAI | NIŪRONYS | ŠEIMYNIŠKĖLIAI | ŠIEKŠTELIAI | VIKONYS (Anykščių) |

2013-11-23   |   Spausdinti

Kaimas Anykščių seniūnijoje už 3 kilometrų į šiaurę nuo Anykščių. Įsikūręs dešiniajame Šventosios upės krante į pietus ir vakarus nuo upės. Ribojasi su Šiekštelių, Lagedžių ir Ažupiečių kaimais, kitapus Šventosios – Niūronių ir Šeimyniškėlių kaimai.

Yra 15 sodybų – 32 gyventojai (2001 m.), 22 gyventojai (2011 m.). Priklauso Vikonių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Manoma, jog kaimo pavadinimas kilęs nuo to, jog, pasak senolių, žmonės čia "negiliai gyvena, beveik ant aikštės".

Gyliai (Gille, Gile) minimi Ukmergės pavieto seniūnijų inventoriuose 1765 ir 1773 metais. Kaimas tuo metu priklausė Anykščių seniūnijos Laičių vaitijai, kurios vaitu buvo kaimyniniame Čiunkių kaime gyvenęs Tomas Rudika. Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui 1765 m. priklausiusiame činšiniame kaime buvo 6 sodybos, kurios mokėjo atitinkamo dydžio mokesčius auksiniais: Jurgio Meškausko (52 auksinius), Petro Maldeikio (50), Jurgio Kazlausko (20), Jono Kazlausko (40), Jokūbo Miškinio (30) ir Mato Miškinio (40). 1773 m. inventoriuje likusios tos pačios sodybos, bet dar pažymėti ir šeimininkų sūnūs: Jurgis, Jonas, Simonas ir Antanas Meškauskai; Petras Maldeikis; Andrius Kazlauskas; Tomas, (Kajetonas?) ir Jokūbas Kazlauskai; Jokūbas Juozaponis (Miškinis) su sūnumi Matu; Matas Miškeliūnas (Miškinis) su Matu, Simonu ir Ignu.

1774 m. parapijų aprašyme Gyliai pažymėti kaip Anykščių parapijos Anykščių seniūnijos kaimas.

1920–1933 m. laikotarpiu kaime buvo apie 13 sodybų. 1933 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, 19 savininkų išdalinta 187,26 ha žemės.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Gylių buvo ištremti į Sibirą 3 asmenys.

1949 m. kovo 24 d. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Kibirkštis", vėliau priklausė "Draugystės", "Švyturio" kolūkiams, kol 1991 m. ūkis iširo.

Priklauso Anykščių parapijai. Kapinių nebuvo.