KLAIBŪNAI
  Gretimos vietovės:
MICKŪNIŠKIAI | PALEPEIKIAI | TRAUPIS | VIČIŪNAI | ŽIURLIAI |

2013-10-29   |   Spausdinti

Kaimas Traupio seniūnijoje už 2 kilometrų į pietus nuo Traupio. Įsikūręs dešiniajame Nevėžio krante į pietus nuo upės. Ribojasi su Žiurlių, Mickūniškių, Vičiūnų, Palepeikių kaimais, Traupio miesteliu, Ukmergės rajono Jusiškio II kaimu. Kaimo vakariniu pakraščiu teka upelis Lepeika – Nevėžio kairysis intakas.

Yra 60 sodybų – 151 gyventojas (2001 m.), 138 gyventojai (201 m.). Priklauso Traupio seniūnaitijai (nuo 2009 m.). Klaibūnuose nuo 2011 m. yra Alyvų, Klaibūnėlių, Klaibūnų, Palepeikio, Pušyno ir Vičiūnų gatvės.

Klaiubūnai minimi 1610 m. Raguvos dvaro inventoriuje, kaimas penkis su puse apgyvendintus servitutus ir pusę negyvenamo. Klaibūnuose tuo metu su šeimomis gyveno: suolininkas Valiulis Vazikonis ir Jokūbas Bucelis, Grigas Kirkutis, Petras Šimkūnas su užkuriu, Jusis Mazlonis ir Mikalojus Janonis, Grigas Šilaikonis ir Andriejus Zabiela bei Mykolas Rakučevičius.

1923 m. kaime buvo 30 sodybų – 152 gyventojai. 1934 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 340,64 ha žemės.

Klaibūnų kaime veikė Pavasarininkų draugija, Šaulių sąjunga, Angelaičių draugija.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Klaibūnų ištremti į Sibirą 2 asmenys. 1945 m. vasario 9 d. kautynėse su NKVD kariuomene ties Klaibūnų kaimu, Juodgirio miške, žuvo 18 partizanų iš Antano Žilio-Žaibo, Antano Jogėlos-Ąžuolo ir Antano Slučkos-Šarūno būrių, buvo sudegintos kelios sodybos.

Nuo 1944 m. iki 1954 m. gegužės 25 d. veikė Panevėžio apskrities Raguvos valsčiaus (vėliau – Troškūnų rajono) Klaibūnų apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Traupio apylinkės.

1949 m. gegužės 21 d. kaimas buvo įjungtas į "Aušros" kolūkį. Stambinant ūkius, jis priklausė "Traupio švyturio", "Vienybės", Traupio kolūkiui, kol 1992 m. šis iširo. Nuo 1992 m. Klaibūnuose veikė Traupio žemės ūkio bendrovė, kol buvo likviduota. Stambiausias ūkis – Tomo Baravyko (ūkininkavimo kryptis – daržininkystė).

Priklauso Traupio parapijai. Senosios kaimo kapinės nenaudojamos, laidojimo ženklų nelikę.

Klaibūnų kaime yra žuvusių Traupio apylinkių partizanų memorialas su atminimo paminklais, pastatytais Jono Kadžionio iniciatyva (kryžių idėjos autorius – Eligijus Smetona, 2002 m.). Šiame memoriale įamžinti septyniolika 1945 m. susirėmimuose žuvusių laisvės gynėjų: Edvardas Augulis (1923–1945), Antanas Bagočiūnas (1919–1945), Konstanas Būtėnas (1913–1945), Alfonsas Grimža-Gluosnis (1921–1945), Kazys Grimža (1912–1945), Stasys Jurkevičius (1921–1945), Karolis Kadžionis (1923–1945), Stasys Kiela (1917–1945), Antanas Mackevičius (1914–1945), Anicetas Paurazas (1909–1945), Albinas Rutkauskas-Perkūnas (1921–1945), Bronius Stalnionis-Arimantas (1915–1945), Stasys Stalnionis-Žalvaris (?–1945), Augustinas Šablevičius-Jovaras (1921–1945), Povilas Šakėnas-Bijūnas (1912–1945), Albinas Valeika-Utenis (1921–1945) ir Napalys Žemaitis (1925–1945). Laisvės gynėjai palaidoti Traupio kapinėse.

Seniausias Klaibūnų kaimo gyventojas Antanas Gritėnas, gimęs 1907 m. birželio 11 d., 2007-aisiais paminėjo savo šimtmetį ir mirė 2008 m. lapkričio 11 d., sulaukęs 101 metų ir 5 mėnesių.

Klaibūnuose 1935 m. gimė žemdirbys vadovas Antanas Abraškevičius, 1976 m. – žemdirbys ir visuomenininkas Tomas Baravykas.