Kaimas Traupio seniūnijoje už 3,5 kilometro į šiaurę nuo Traupio. Per kaimą eina kelias Troškūnai–Traupis, teka Nevėžio upė. Ribojasi su Girelės, Alukėnų, Žerkiškių, Maciūnų, Surdaugių, Naujadalio ir Skauradų kaimais, Traupio miesteliu.

Yra 30 sodybų – 69 gyventojai (2001 m.), 52 gyventojai (2011 m.). Priklauso Traupio seniūnaitijai (nuo 2009 m.). Laukagaliuose nuo 2011 m. yra Paupio, Putriškio ir Traupio gatvės.

Manoma, jog kaimo pavadinimas kilęs nuo dvaro žemių galo – vadinamojo lauko galo.

Laukagalių kaimo žemės XIX a. ir XX a. pradžioje priklausė dvarininkams Kontautams, tuomet valdžiusiems apie 1000 ha. 1889 m. Antanui Kontautui, Žemaitijos bajorų giminės atstovui, priklausė 228 dešimtinės dirbamos ir 229 dešimtinės nedirbamos žemės bei 242 dešimtinės miško. Po dvaro parceliacijos Vincentinai Kontautienei liko 81,7 hektaro žemės. 1923 m. kaime buvo 25 sodybos – 131 gyventojas. 1923 m. Laukagalių dvare buvo 2 sodybos – 57 gyventojai. 1936 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 232,19 ha žemės.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Laukagalių buvo ištremti į Sibirą 3 asmenys.

Nuo 1944 m. iki 1954 m. gegužės 25 d. veikė Anykščių apskrities Troškūnų valsčiaus (vėliau – Troškūnų rajono) Laukagalių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Traupio apylinkės.

1946 m. kaime ėmė veikti pieninė. 1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Nevėžis", vėliau priklausė "Vienybės", Traupio kolūkiui, kol 1992 m. ūkis iširo.

Priklauso Traupio parapijai. Kapinių nebuvo.

Laukagalių dvarvietė apleista, užželianti, išlikusi tik buvusio Laukagalių dvaro parko formuotų liepų alėja. 1989 m. dvarvietę tyrinėję Traupio kraštotyrininkai ją aprašė taip: "Medinis dviejų aukštų gyvenamasis namas stačiakampio plano (plotis 20 m, ilgis 18 m (anksčiau buvo 25 m, dalis nugriauta), aukštis 10 m, dengtas skarda. Anksčiau buvo naudojamas kaip gyvenamasis, bet paskutiniu metu yra griaunamas. Dvaro arklidės stačiakampio plano, pamatas iš akmenų, o ant jo – raudonų plytų siena, žema, užtat reikėjo dar pristatyti medinę sieną. Arklidžių ilgis 55 m, plotis 15 m. Parkas užima nedidelį plotą: 3 eilės medžių, keistai formuotų, yra liepų, vinkšnų. Parkas visai netvarkytas, yra ir padrikai pasodintų medžių. Yra du tvenkiniai, vieno plotis 25 m, ilgis 70 m. Tvenkiniai netvarkyti, viename jų apsigyvenę bebrai".

Laukagaliuose 1879 m. gimė kunigas ir švietėjas Antanas Keraitis, 1925 m. – laisvės gynėja, visuomenininkė Elena Keraitytė-Terleckienė, 1979 m. – pedagogas ir politikas Julius Panka.