PUSBAČKIAI
  Gretimos vietovės:
DEGIONYS | MICKŪNIŠKIAI | SIBIRKA | SURDAUGIAI | TUMĖJA |

2016-05-12   |   Spausdinti

Kaimas Kavarsko seniūnijoje už 14 kilometrų į šiaurės rytus nuo Kavarsko. Ribojasi su Degionių, Mickūniškių, Tumėjos, Sibirkos ir Surdaugių kaimais. Įsikūręs abipus Kavarsko–Traupio kelio. Pietiniu kaimo pakraščiu teka Pienia – Nevėžio kairysis intakas. Glaudžiasi prie Tumėjos, Repšėnų ir Žabališkio miškų.

Yra 8 sodybos – 5 gyventojai (2001 m.), 11 gyventojų (2011 m.). Priklauso Janušavos seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Kaimo vardas kildinamas iš žodžių "pusė" ir "bačka" – slaviškas statinės pavadinimas. Spėjama, kad kaime kas nors dirbęs mažas statinaites ir taip suteikęs vietovei vardą, o gal pusbačkiu buvo pravardžiuotas kresnas vietinis žmogus.

Yra žinoma, kad nuo 1569 m. Pusbačkių kaimas, tuo metu tikriausiai vadintas Kantumiškiais, priklausė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Vilniaus vaivadijos Vilkmergės pavieto Traupio parapijai. Pirmasis Pusbačkių vardo paminėjimas Traupio parapijos dokumentuose aptinkamas 1739 m., kai nebeminimi Kantumiškiai – vienas iš trijų Traupio parapiją XVI–XIX a. išlaikiusių kaimų. 1861–1918 m. kaimas priklausė Kauno gubernijos Vilkmergės apskrities Troškūnų valsčiui, 1918–1930 m. – Ukmergės apskrities Traupės valsčiui, nuo 1930 m. iki šiol – Kavarsko administraciniams vienetams: valsčiui, rajonui, apylinkei, seniūnijai.

1923 m. kaime buvo 19 sodybų – 112 gyventojų. Kaime gyveno Augulių, Bernadišių, Bonkų, Čekanauskų, Greckų, Maskoliūnų, Mikalajūnų, Paurazų, Radvilų, Striogų ir Verikų šeimos. 1928 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 323,67 ha žemės.

Mokyklos kaime nebuvo, vaikai mokėsi Repšėnuose ir Traupyje.

Nepriklausomoje Lietuvoje Pusbačkių kaimo gyventojai aktyviai dalyvavo Lietuvių katalikų jaunimo federacijos "Pavasaris" Traupio "Dainiaus Maironio" kuopos veikloje – buvo susibūrę į Pusbačkių kuopelę, kuri 1939 m. liepos 3 d. surengė didelę gegužinę. Jaunimas taip pat dalyvavo Jaunalietuvių bei Angelaičių organizacijose, kaimo moterys – Lietuvos katalikių moterų draugijos Traupio skyriaus veikloje. Antrojo pasaulinio karo metais kaimo jaunimas paruošė ir parodė kelis vaidinimus: "Marti karti", "Čigonėlė nemeluos", kurie buvo pelningi, o už surinktus pinigus kaimo centre 1943 m. pirmą kartą buvo pastatytas kryžius. Jam sunykus, 1993 m. Alekso Veriko iniciatyva toje pačioje vietoje buvo pastatytas naujas.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Pusbačkių buvo ištremtos į Sibirą 3 šeimos. 1949 m. vasarą ir rudenį Pusbačkių kaimo Radvilų sodyboje įrengtame bunkeryje slapstėsi laisvės gynėjai Aleksas Velanis-Tigras, Juozas Šilaika-Švedrys, Jonas Kadžionis-Bėda, Malvina Gedžiūnaitė-Sesutė ir Antanas Blauzdys-Konkurentas.

1949 m. rugpjūčio 5 d. kaimas buvo įjungtas į "Kibirkšties" kolūkį, vėliau priklausė "Stalino vėliavos", "Gintaro" kolūkiams, kol 1991 m. ūkis iširo.

Priklauso Traupio parapijai. Senosios kaimo kapinės, vadinamos Švedų kapais, neveikiančios, laidojimo ženklų nelikę.

Pedagogė Paulina Bernadišiūtė-Šiaudinienė parengė ir išleido kraštotyros monografiją "Pusbačkiai ir apylinkės" (2010 m.).

Pusbačkiuose 1890 m. gimė žurnalistė Antanina Striogaitė, 1924 m. – pedagogas lietuvių kalbos mokytojas ir literatas Vytautas Strioga, 1931 m. – pedagogė lietuvių kalbos mokytoja ir kraštotyrininkė Paulina Bernadišiūtė-Šiaudinienė, 1942 m. – pedagogė chemijos ir biologijos mokytoja, vadovė Ona Radvilaitė-Repečkienė.