Kaimas Traupio seniūnijoje už 4 kilometrų į pietus nuo Traupio. Ribojasi su Klaibūnų, Mickūniškių, Palepeikių, Trakų, Jusiškio ir Ukmergės rajono Jusiškio II kaimais. Per kaimą teka upelis Liepeika – Nevėžio kairysis intakas.

Buvo 1 sodyba – 1 gyventojas (2000 m.), kaimas liko negyvenamas (2001 ir 2011 m.).

Manoma, jog pavadinimas kilo nuo to, jog žydas, turėjęs karčemą, pindavo iš vytelių krepšius – "karzinas".

Istoriniuose šaltiniuose jau 1596 m. minimas Vičiūnų dvaras. Nepriklausomos Lietuvos metais Vičiūnų kaime buvo 16 sodybų – apie 100 gyventojų. Kaime gyveno trys Bernatonių, trys Būtėnų ir trys Stankelių, taip pat Abraškevičių, Andriūnų, Blaškevičių, Bražinskų, Kubilių, Tamošiūnų ir Trečiokų šeimos. Stambiausi kaimo ūkininkai buvo Feliksas Trečiokas, Kazys Stankelis ir Edvardas Andriūnas. 1935 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 163 ha žemės.
 
Kaime veikė Pavasarininkų, Angelaičių draugijos, Tautininkų sąjunga. 1930 m. kaime buvo pastatytas akmeninis kryžius, kuriame buvo parašyta "Viešpatie, laimink mūsų laukus". Kryžius tebestovi toje pačioje vietoje iki šiol, tik dingęs užrašas. Kaimą garsino muzikantai Kostas Stankelis, Feliksas Trečiokas, Antanu Bagočiūnas, Vacys Vilkončius, Alė Ilgūnienė, pobūvių šeimininkė Ona Kubilienė.

1944 m. kaime įvyko mūšis tarp vokiečių ir rusų. Žuvo 11 rusų kareivių. Jie buvo palaidoti kaime, vėliau palaikus iškasė ir išsivežė rusų tautybės žmonės. Po Antrojo pasaulinio karo iš Vičiūnų buvo ištremtos į Sibirą dvi šeimos: 1948 m. – Andriūnai ir 1951 m. – Urbonai, iš viso 6 asmenys. Visi iš tremties sugrįžo. Dar šeši kaimo gyventojai buvo įkalinti: 1948 m. – du Kubiliai, 1949 m. – trys Stankeliai, taip pat Žibutis. Laisvės gynėjų kovose žuvo kaimo gyventojai Lionginas Blauzdys, Kazys Stankelis, Andrius Abraškevičius, Ona Blaškevičiūtė ir Antanas Bagačiūnas.

1949 m. kaimas kartu su Mickūniškiais ir Surdaugiais kaimas buvo įjungtas kolūkį "Traupio švyturys", vėliau priklausė "Vienybės", Traupio kolūkiui, kol 1992 m. ūkis iširo. Nuo 1966 m. kaime prasidėjus melioracijos darbams, per du dešimtmečius palaipsniui buvo sunaikintos visos sodybos, liko tik dirbami laukai.

XX a. viduryje ant aukščiausios kaimo kalvos šalia Trečiokų sodybos buvo įrengtas geodezinis įrenginys – trianguliacijos punktas, 1995 m. rekonstruotas ir vadinamas "Vičiūnų" vardu. Punkto koordinatės: 55 laipsniai 29 minutės 10,44457 sekundės šiaurės platumos ir 24 laipsniai 44 minutės 39,1226 sekundės rytų ilgumos, jo aukštis virš jūros lygio – 118,997 m.

Priklauso Traupio parapijai. Kapinių nebuvo.

Vičiūnuose 2007 m. liepos 29 d. buvo pastatyti trys paminkliniai kryžiai: vienas – Lietuvos kario kryžius žuvusiems partizanams Stasiui Šakėnui-Arūnui (1923–1945) – žuvo 1945 m. vasario 9 d. ir Vladui Žemaičiui-Audrai (1922–1950) – žuvo 1950 m. sausio 12 d., kitas – Vičiūnų kaimui ir trečias – Vičiūnų kaimo šviesuoliams ir partizanų rėmėjams (įamžinimo autoriai Povilas Kulvinskas ir Vytautas Bražinskas).

Vičiūnuose 1939 m. gimė teisininkas, kariškis Marijonas Misiukonis, 1942 m. – literatas Gediminas Stankevičius, 1944 m. – rašytoja memuaristė Birutė Bagačiūnaitė-Silevičienė.

Vičiūnų kaimo istorijai pristatyti B. Silevičienė sudarė ir išleido prisiminimų ir dokumentų rinkinį "Nutrūkusi kaimo styga..." (2013 m.).