Laiškas Anykščių krašto patriotams

Jau senokai pasąmonėje kirbėjo sumanymas parengti enciklopedinį žodyną apie Surdegį. Susiklosčiusios aplinkybės patvirtino, kad tą padaryti metas, pats metas. Kiekviena nauja gyventojų karta turėtų žinoti savo gimtojo krašto praeitį. Siekiau viename leidinyje pirmą kartą sutelkti gana negausias ir po įvairiausius šaltinius išsklaidytas žinias apie Surdegį ir jo apylinkes. Jo tikslas buvo pateikti kuo daugiau informacijos.

Skaitytojas, kiekvienas smalsautojas, turėdamas tokį žodyną, sutaupys tris ketvirčius informacijos paieškai gaištamo laiko. Troškau sukurti savotišką paminklą Surdegiui. Norėjau, kad leidinio turinys užgriebtų kiekvieno surdegiečio protą ir širdį, sukeltų tikrą pasididžiavimo savo miesteliu ir jo apylinkėmis jausmą, būtų viena iš priemonių savo gimtojo krašto meilei gyventojuose ugdyti ir palaikyti. Žodyno pagalba galėsime bet kada girdėti miestelį ir jo apylinkes kalbant, justi juos džiaugiantis ir liūdint. Toks gręžiojimasis į gimtojo krašto praeitį visada pakutena žmogaus širdį ir ramina sielą. Esu tvirtai įsitikinęs, kad tokie žodynai – tai galinga kraštiečių jungė.

Kartais ateidavo mintis: argi vieno darbas pajudinti tokią turtingą Surdegio ir jo apylinkių praeitį? Greit supratau, kokį sunkų ir atsakingą darbą sau užsikroviau, kad jis tikrai ne vienam, bet trauktis atgal nebuvo kur.

Pateiktasis žodynas paliečia jautriąsias miestelio gyvenimo stygas nuo seniausių gadynių lig šiam laikui, atverčia ne vieną visiškai pamirštą ir nežinomą istorijos puslapį. Jis vienaip ar kitaip užkliudo visas miestelio gyvenimo puses ir rūpesčius. Svarbią vietą žodyne užima kaimo ir apylinkių istorija, jų būklės įvairiais istorijos laikotarpiais paškicavimas (karai, trėmimai, partizaninis judėjimas ir t. t.). Stengiausi iškelti į šviesą brangius ir brangintinus kaimui praeities faktus. O tokiais mūsų krašto istorija kaip pupomis nusėta. Neužmirštos draugijos, kurios nuo XX a. pradžios nuolat dygdavo ir nykdavo, rateliai, įvairios organizacijos, grupės ir pan.

Žodyno straipsneliais paminėti leidiniai, kurie rašė apie kaimą, ir jų autoriai. Ypatinga atyda kreipta į kaimui visada buvusius kertinius dalykus: bažnyčią ir mokyklą. Aprėptos religijos, kurios kaime buvo kultivuojamos. Žodyne yra straipsnių ne tik apie klebonus, vikarus, vargonininkus, bet ir žymiausius dvasininkus, kurie yra lankęsi cerkvėse ir bažnyčioje. Nepamirštos koplyčios, varpų istorija, religinės šventės. Paminėti kaime gyvenę kitataučiai – jie lygiai su lietuviais sudaro kaimo istoriją. Vietos skirta prekybai: parduotuvėms, karčemoms, prekiautojams, visuomeninio maitinimo istorijai. Neužmiršta socialinė pagalba vargšams. Stengtasi žodyne paskirti deramos vietos švietimui: mokykloms, pedagogams, žymiausiems mokiniams.

Straipsnių bloke kultūros ir meno klausimais yra specialūs straipsneliai apie skaityklas, bibliotekas, klubus, kultūros namus, meno saviveiklą, kiną. Straipsneliuose atsispindi  kaimo žmonių sveikatos apsaugos sistemos klausimai (ambulatoriniai, medicinos, ir kitaip vadinami sveikatos punktai, jų vedėjai ir darbuotojai). Pagal galimybes aprašytas kaimo ūkis (malūnai, žemė, skirstymasis į vienkiemius, kolektyvizacija, kolūkiai, pieno ir miškų ūkiai, žemės ūkio draugijos, žymesni ūkininkai). Kiekvienam kraštiečiui bus įdomu sužinoti, kada kaime atsirado paštas, telefonas, elektra, radijo taškas. Žodyne rasime žinių apie sporto plėtotę kaime, liaudies menininkus.

Enciklopedinio žodyno žanras turi gana griežtas nusistovėjusias taisykles. Jos neleidžia krašto tiesiogiai poetizuoti, skaitytoją graudenti, subjektyviai vertinti reiškinius. Faktai, faktai ir tiktai faktai.

Mozaikinis Surdegio ir jo artimesniųjų apylinkių portretas sudarytas iš daugybės abėcėliškai sudėliotų straipsnelių. Tai dėl greito reikalingų žinių suradimo. Sakoma: kas greitai duoda – tai dvigubai duoda. Sava tvarka nustatyta biogramoms, straipsniams apie įstaigas ir organizacijas, leidinius ir t. t.

Ilgai kamavo mintis, ar visi skaitytojai šiandien pasiruošę viename leidinyje matyti kunigus ir ateistus, partizanus ir sovietinės valdžios atstovus, tremtinius ir kolchoze jungą nešusius gimtinėje likusius žmones. Ar sprendimas viename leidinyje juos visus paminėti ko neįnirtins? Juk seniai pripratome prie ideologizuotų leidinių, kuriuose daroma griežta straipsnių atranka, dėl ideologinių sumetimų kažkas visai nutylima. Nesinorėjo būti politikos vėjų pučiama lendrele. Siekta pakilti virš sudrumsto politikos sukūrio. Bevizgindamas uodegą prieš vieną ar kitą partiją atsidurčiau nepatogioje situacijoje, nes partijos ateina ir nueina. Nebrukau aštriabriaunės kaimo istorijos į vieną siaurą rantelį. Tai žodynui turėtų garantuoti tikroviškumą ir ilgaamžiškumą. 

Kas šiandien kai kam ausis drasko, dirksnius erzina, rytoj atrodys kitaip. Tokio sudėtingo gyvenimo būta. Mūsų kraštietis Vaižgantas rašė, kad Lietuvai neturi būti sūnų ir posūnių – visi vien tik sūnūs. Kaip puikiai ši mintis tinka jau septintąjį šimtmetį skaičiuojančiam miesteliui! Visų gyventojų prakaitu sumirkyta jo praeitis. Gyvenimo Kalvarijas čia ėjo tūkstančiai jo sūnų. Čia jie brendo protu, turtėjo gyvenimiškomis žiniomis. Kiek daug tarp jų buvo darbščių ir sumanių, plačių širdžių ir užmojų, tvirtų charakterių, turtingų sielų žmonių, didžių savo krašto mylėtojų ir puoselėtojų, kantrių karžygių. Po garbės vainiką nusipelno juos pagimdžiusios ir išauginusios moterys.

Gaila, kad daugelis surdegiečių vardų pranyko kaip lašas jūroje. Taigi, sąmoningai atsisakyta įsikerėjusio žinyninių leidinių autorių papratimo juose minėti tik žymiausiuosius kraštiečius – tuos, kurie ką nors reikšmingo davė Lietuvos visuomenei, jos mokslui, menui, kultūrai, pirmojo dydžio žvaigždes. Kaimo gerovės kūrėjais, tikraisiais jos istorijos subjektais buvo visi jo gyventojai. Vietos mastais matuojant dėmesio užsipelnė dauguma kraštiečių, jie, o ne kas kitas, savo darbais drūtino kaimą.

Neužmiršti ir tie, kurie, kaip sakoma, "nusmuko nuo scenos", bet yra turėję įtakos kaimo gyvenimui. Sakysite, buvo komunistas. Na ir kas? Visi vyresnieji mename, kad absoliuti komunistų buvo et-bet komunistai (netikri, priverstiniai, apsimestiniai). Vargu bau teisingai būtų apibūdinta kaimo praeitis, jei būčiau neįtraukęs straipsnelių apie sovietmečio valdžios, partinius, milicijos vadovus. Straipsniuose apie įstaigas, organizacijas, įmones, draugijas ir t. t. įvardyti ne tik jų vadovai, bet ir nariai. Tokie paminėjimai bent iš dalies turėtų kompensuoti specialių jiems skirtų biogramų stygių. Taigi, ne veltui žodyno straipsneliai "skęsta" pavardžių jūroje (jų jau apie penki tūkstančiai).
 
Dėkoju visiems, kurie rėmė mano sumanymą, linkėjo pasisekimo ir ypatingai tiems, kurie talkino. Rankraščio kalbą redagavo, keletą straipsnių parašė ir vertingų nuotraukų pateikė kraštietis Povilas Lapeikis. Prie žodyno prisidėjo Surdegio bibliotekos vedėja Janina Uzdrienė ir jos dukra Jovita, mokytoja Kristina Rimšienė. Rankraštį perskaitė Genovaitė Žeimienė.

Apie savo gimines straipsnių parašė kraštiečiai Vilniaus universiteto prof. Arvydas Pajuodis, vilnietė Janina Baublienė, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas doc. Raimundas Kaminskas, vilnietis Valdas Samuitis. Kraštietis prof. Rimtautas Kašponis leido naudotis ilgamečio Surdegio mokytojo Balio Kašponio archyvu ir asmeniniu fotografijų albumu, jo parašytomis tėvo ir brolių biogramomis. Leidinyje publikuojamos anksčiau sudarytojui Elonos Labakojytės-Ribokienės, Raimondo Guobio ir kitų paskolintos nuotraukos (pateikėjai nurodyti prie nuotraukų). Jau susikaupė per 150 nuotraukų.

Parengti enciklopedinį žodyną – dar tik pusė darbo. Dabar jį reikia išleisti. O tam reikalingos nemažos lėšos. Jas galime sukaupti tik bendromis jėgomis.

Žodyno leidėjo – Surdegio bendruomenės – vardu prašau kraštiečių, visų asmenų, kuriems brangus Surdegio vardas, paremti kraštui  svarbaus žinyno išleidimą. Pinigus galima pervesti į Surdegio bendruomenės sąskaitą LT26 5013 0000 1400 0022.

Baigdamas kviečiu atsiliepti visus, ką nors įdomaus, svarbaus ir vertingo žinančius apie Surdegio ir jo apylinkių praeitį. Prašau atsiųsti savo atsiminimus, senų fotografijų kopijas, duomenų apie savo gimines ir pan. el. paštu vbibliografas@gmail.com. Taip bendromis jėgomis papildysime žodyną, jame įamžindami kraštui brangius žmones ir svarbius jo gyvenimo įvykius.

Maloniai prašome visus galinčius paremti enciklopedinio žodyno „Surdegis ir jo apylinkės“ išleidimą.

Vilniaus universiteto afil. profesorius,

Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narys