Lapkričio 20 dieną laikas užvėrė žemiškosios mokytojo Vytauto PLUKO (1935–2013), visą savo gyvenimą paskyrusio Anykščių kraštui ir jo žmonėms, būties duris.

Vytautas užaugo Radviliškyje, gausioje 6 vaikų žemdirbių ūkininkų šeimoje.  Baigęs Radviliškio V. Valsiūnienės vidurinę mokyklą, pasuka  pedagogo keliu, 1955–1960 m. studijuodamas Šiaulių pedagoginiame institute, įgydamas matematikos ir braižybos mokytojo išsilavinimą.

Nuo 1960 m. V. Plukas visam laikui apsigyvena Anykščių rajone.

1960–1969 m. jis dirba Troškūnų vidurinėje mokykloje matematikos ir braižybos mokytoju, 1969–1970 m. – šios mokyklos direktoriaus pavaduotoju ugdymui, 1970–1980 m. – Kavarsko vidurinės mokyklos direktoriumi.

Sukaupta vadybinė išmintis nelieka nepastebėta ir 1980 metais jis paskiriamas Anykščių rajono  švietimo skyriaus vedėju, šiose pareigose dirba iki 1995 metų. Vėliau, dar ilgą laiką, dalindamasis įgyta patirtimi, V. Plukas dirba Anykščių miesto mokyklose matematikos ir braižybos vyresniuoju mokytoju, keletą metų – Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos direktoriaus pavaduotoju ugdymui.

V. Plukas stengėsi neatsilikti nuo gyvenimo dinamiškumo, nuolat tobulino savo kvalifikaciją, domėjosi naujovėmis. 1995 metais V. Plukui  suteikiamas vadybos eksperto vardas, o 1997 m. – švietimo įstaigų vadovų II kvalifikacinė kategorija. V. Plukas yra dirbęs Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ekspertų komisijose, vienas iš "Mokinio krepšelio" metodikos kūrėjų. Jo parengto ir pateikto autorinio darbo – "Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo sistema, pagrįsta "mokinio krepšelio" metodika" – pagrindu sukurta sistema nuo 2002 m. iki šiol yra diegiama visoje Lietuvoje.

Kolegos ir visi, kuriems teko su Vytautu Pluku bendrauti, prisimena jį kaip nuoširdų, tolerantišką, guvaus proto ir humorą mėgstantį žmogų, išmintingai sprendžiantį darbo ir gyvenimiškąsias problemas. Jį artimiau pažinoję teigia, kad viduje jis buvo labai jautrus, tačiau stengėsi savų problemų neperkelti kitiems. Labai mėgo būti gamtoje, dirbti sode. Buityje buvo kuklus ir paprastas.

Užjaučiame žmoną Aldoną, dukrą Dovilę, sūnų Arūną. Šviesus Vytauto paveikslas liks prisiminimuose, jo darbuose, ir lai paguos mus visus tikėjimas, kad pats didžiausias žmogaus gyvenimo įvertinimas – nutiestas ir pramintas kelias, kuriuo jau gali keliauti kiti.

Anykščių rajono savivaldybės administracija