Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2014-02-18   Parodoje – senosios stačiatikių šv. Mišių knygos
 
 

Anykščių  L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriuje surengta paroda „Senosios stačiatikių šv. Mišių knygos“, kuri veiks iki balandžio 30 d. Jos atidarymas įvyks kovo 4 dieną 11 valandą, jame dalyvaus Anykščių šv. Aleksandro Neviškio cerkvės šventikas Tėvas Aleksejus. Parodą padėjo surengti kraštietis Vilniaus universiteto afil. prof. Osvaldas Janonis, jis yra ir vienas iš parodos organizavimo iniciatorių bei jos kuratorius.

Parodos plakatas, sukurtas panaudojus knygų dekoro elementus.

Parodos tikslas – supažindinti anykštėnus su vertinga knyginio paveldo dalimi, kuri saugoma Anykščių Šv. Aleksandro Neviškio cerkvėje, pristatyti išlikusių liturginių knygų žanrus ir tipus, atkreipti dėmesį į jų leidybinį apipavidalinimą.

Parodoje eksponuojamos XIX a. – XX a. pradžioje Sankt Peterburge, Maskvoje ir Kijeve išleistos stačiatikių apeigų knygos. Seniausia savo amžiumi knyga – 1802 metais Kijevo Pečersko lavros spaustuvėje išspausdinta knyga. Dauguma kitų knygų išleistos XIX a. II pusėje, 13 – 1900–1906 metais.

Parodos fragmentas

Parodoje rodomos dvi Šventojo Rašto knygos – „Apaštalas“ ir „Psalmynas“. Didžiausią parodos skyrių užima minėjos – knygos, kuriose užrašyti tekstai, skirti kiekvienai bažnytinių metų dienai, tą dieną minimam šventajam ar šventajai. Eksponuojama 12 tomų, kurių kiekviename išspausdintos vieną mėnesį skaitomos maldos, liturginio ir pamokomojo turinio rinkinys „Anfologionas“. Parodos lankytojai galės susipažinti ir su Bažnyčios įstatais „Tipikonu“, giesmių ir natų knygomis: giesmių 8-iems balsams rinkiniu „Oktoechu“, „Hirmologijumi“, trigiesmių kanonų rinkiniu „Triode“ ir kitomis retomis knygomis.

Minėjos, eksponuojamos parodoje.

Oktoichai, eksponuojami parodoje.

Parodos eksponatai yra labai puošnūs. Jų ypatingas dekoro bruožas – dekoratyvinis šriftas, nepaprasto grožio skyrių atsklandos ir užsklandos, įklijos bei kitos iliustracijos. Daugumos knygų viršeliai yra iš medžio, aptraukti oda, su įspaudais. Visos knygos didelio formato ir apimties. Parodoje eksponuojamų knygų tekstas išspausdintas dviem spalvom kirilica – viena seniausių slavų abėcėlių. Ji  pavadinta slavų švietėjo Kirilo vardu, kuris IX a., manoma, graikų rašto pagrindu ją sukūrė. Abėcėlė turi 43 raides. Nuo kitos to meto abėcėlės glagolicos skiriasi daugiausia raidžių forma.

Ne visose eksponuojamose knygose lengvai aptinkame įprastinius knygos elementus – antraštes ir išleidimo duomenis. Kartais jie pateikti priekiniame knygos lape, t. y. jo pabaigoje – po nurodymo, kieno paliepimu knyga buvo išspausdinta, arba kolofone (įraše paskutiniajame knygos puslapyje).

Savitumų turi ir paginacija – puslapiai dažnai dar buvo numeruojami ne mums įprastais arabiškais skaitmenimis. Keletoje knygų yra įrašyta jų kaina. „Apaštalas“ be įrišimo kainavo 3 rublius sidabru, „Tipikonas“ (taip pat be įrišimo) – 4 rublius 70 kapeikų.

Knygų dekoro elementai, pristatomi parodoje. 

Knygose yra vertingų nuosavybės ženklų ir įvairių marginalijų. Jie (įrašai, antspaudai, spaudai) liudija, kad dalis knygų buvo pirkta, dalis – dovanota, dalis pateko iš vienu metu uždarytos Užpalių Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvės. Knygose yra Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyno, Vilniaus dvasinės seminarijos, Panevėžio realinės mokyklos, Vilniaus kapinių cerkvės spaudų.

Bendra eksponuojamų knygų būklė gana gera. Susidėvėję tik kai kurių knygų viršeliai, neretai sunykę įspaudai, dėl drėgmės cerkvėje surūdijusios geležinės sąkabos.

47 knygos iš Anykščių Šv. Aleksandro Neviškio cerkvės yra didžiulis spausdinto žodžio istorijos lobis, spausdinto kultūros paveldo dalis. Tai gyva praeitų amžių vertybė, turinti savo istoriją, savitumus ir verta atidesnio tyrinėjimo. Knygos vertingos ne tik dėl jų meninio lygio, bet ir dėl nedidelio išlikusio egzempliorių skaičiaus.

Parodos lankytojai galės peržiūrėti ir skyriaus darbuotojų parengtas skaidres.

Audronė BEREZAUSKIENĖ
Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja

 
 
    Atgal...