Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2014-08-11   Laiko ženklai Izidoriaus Girčio fotografijose
 
 

„Tokius žmones mes galime pavadinti šaltiniais“, – liepos 25 dieną, pristatydama fotografijų parodą „Anykščiai Izidoriaus Girčio akimis“ Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje, sakė parodos sumanytoja dr. Irma Girniukaitytė-Randakevičienė.

„Vakaras provokuojančiu klausimu: kodėl Jūs esate čia? Kodėl aš čia?“ – taip, kreipdamasis į sausakimšą salę, renginį pradėjo vienas iš vedėjų, Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos valdybos pirmininkas Tautvydas Kontrimavičius.

I. Girčio fotoparodos atidarymas. Gaudento Kurilos nuotrauka.

„Beveik prieš 30 metų Izidorius Girčys laikraščio paraštėje man užrašė datą – 1903-02-28 – savo gimimo dieną, tarsi parodydamas man, jaunam žurnalistėliui, kiek metų mus skiria. O kiek dar turėjo praeiti metų, kad tai suprasčiau ir įvertinčiau“, – savo asmeninį santykį su Izidoriumi Girčiu apibūdino T. Kontrimavičius.

Parodos sumanytoja socialinių mokslų daktarė teisininkė Irma Girniukaitytė-Randakevičienė prisiminė, kaip Izidorius Girčys nufotografavo Ramybės gatvės 9-ojo namo vaikus ir paskui į tą patį kiemą jiems atnešė nuotraukas. „Tą nuotrauką ir šiandien turiu savo albume. Man tai buvo pavyzdys, kaip suaugęs žmogus vaikams išpildo pažadus“, – sakė Irma.

„Kiek svarbi nuotrauka? Žvelgi tarsi pro laiko langą – vienintelė galimybė ten vėl sugrįžti“, – taip parodą įvertino Tautvydas.

Pasak Irmos, Izidoriaus Girčio fotografija ji susidomėjo neatsitiktinai. „Mane senosios fotografijos domino nuo pat vaikystės. Mintis paieškoti Izidoriaus Girčio negatyvų buvo pranašiška, o susitikimas su fotografo sūnumi Viliumi buvo lemtingas. Šiandien mano rankose daugiau kaip 30 000 negatyvų, kuriuos Vilius man leido naudoti kraštotyros ir kultūros reikmėms“, – sakė Irma, skeneriu, įsigytu Klaipėdoje (Vilniuje net nebuvo tokių) jau nuskenavusi net 1000 juostelių.

Ir ne tik nuskenavusi! „Kai tik nuotraukas pradėjau kelti į „facebook“, sulaukiau didžiulio susidomėjimo, atsirado fanų ratas, kurie kas vakarą laukė vis naujų nuotraukų. Jie paskatino eiti toliau. Jų dėka gimė svajonė – surengti parodą“, – įspūdžiais dalijosi Irma.

„Anykščiai, anot rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto, – deimančiukų kraštas. Džiugu, kad Irmos Randakevičienės dėka išaušo diena, kai suspindo Izidoriaus Girčio deimančiukas“, – dėkodamas Irmai  už bemieges naktis, praleistas skaitmeninant negatyvus, sakė Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius.

I. Girčio fotoparodos atidarymas. Gaudento Kurilos nuotrauka.

Pasak Tautvydo, po tėčio mirties Vilius saugojo tuos namus, kuriuose nusėdo tas archyvas. „Džiaugiuosi, kad taip įvertinote tėtį. Prisidėjau tiek, kad nemokėjau negatyvų išmesti, laikiau, nes nežinojau, ką su jais daryti“, – dėkodamas už parodą sakė Vilius Girčys.

Pasidžiaugti tėčio pripažinimu bei paroda iš Vilniaus atvyko ir fotografo dukra Aušra Girčytė-Grigaravičienė.

„Ką mums reiškia Izidorius Girčys? Kažkam baimę, pavyzdį, kažkam jis – mokytojas ar įkvėpėjas“, – kviesdamas anykštėnus pasisakyti, sakė Tautvydas.

Anykštėnui fotografui Alfredui Motiejūnui jis – įdomi persona, spalvinga asmenybė. „Tokios spalvingos asmenybės Anykščiuose šiuo metu nėra. Jei žmogus jam patikdavo, jis pagarbiai kreipdavosi „maestro“. Jei kuris suerzindavo, galėjo ir durniumi išvadinti. Eidavo fotografuoti iš įpratimo. Nebuvo barjero: mokėjo prieiti prie žmogaus. Izidorius Girčys – žmogus, kurio fotografijos yra ne vieno anykštėno albumuose“, – prisiminimais dalijosi Alfredas.

Artūras Šajevičius papasakojo apie Izidoriaus Girčio keliones į Vilnių. Artūro žiniomis, į Vilnių Izidorius Girčys važiuodavo pozuoti Dailės instituto studentams, taip užsidirbdavo pragyvenimui, nes kitaip jis nebūtų turėjęs galimybių fotografuoti.

Įdomu buvo išgirsti kraštiečio Tomo Ivanausko įžvalgas. Diplominiam darbui Dailės akademijos magistrantūroje Tomas pasirinko  Izidorių Girčį ir jo fotografijas. Išgirdome, kad skaityti ir rašyti Izidorius Girčys išmoko pats, kad dar 1934 m. spaudoje jis publikavo ciklą tekstų, kuriuose apibūdino Lietuvos fotografiją, kėlė problemas, polemizavo ir skatino kurti Lietuvos fotografų draugiją.

1940 m. žurnale „Karys“ yra išspausdinta Izidoriaus Girčio fotografija, kuri antologijoje „XX a. fotografija“ pateikiama kaip Vytauto Augustino. „Tikiuosi, kad ši klaida bus ištaisyta. Izidorius Girčys yra nuotraukų gylio Anykščiuose pradininkas, jo nuotraukose telpa ir žmogus, ir pastatai, ir dažnai bažnyčios silutetas“, – reziumavo Tomas.

Pasak Irmos, I. Girčio kadruose – gylis ir kokybė, stipri energetika, begalės anykštėnų, visos miesto statybos, matomas kiekvienas lopinėlis. „Verkiau ne kartą. Įamžintas mano gimtasis miestas, to meto gyvenimo pulsas. Tuo jis yra ypatingas mums. Tokius žmones mes galime pavadinti šaltiniais, perlais“, – jausmingai kalbėjo Irma.

Anykštėnai ir miesto svečiai ne tik parodą apžiūrėjo. Tą naktį ant Bibliotekos sienos jie turėjo galimybę stebėti Izidoriaus Girčio parodoje neeksponuojamas fotografijas su egzotišku plytų rasteriu.

Fotografijų paroda „Anykščiai Izidoriaus Girčio akimis“ pirmiausiai skirta anykštėnams, žinantiems Izidoriaus laiko ženklus. Nuo liepos 28 d. parodos fotografijos eksponuojamos ir Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos languose. Maloniai kviečiame aplankyti ir įrašyti atsiliepimą į Bibliotekos atsiliepimų knygą.

Aušra MIŠKINIENĖ

 
 
    Atgal...