Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2014-08-25   Rugpjūčio 23-ąją po Latavos kraštą
 
 

Simboliška – Lietuvai minint Baltijos kelio 25-metį, Siaurukas vežė žygio dviračiais dalyvius į Latavos kraštą. Čia teka Latava, manoma, kad jos vardu vadinama ir mūsų šalis: Latava – Lietuva.

"Pakrikštyti" švelnaus lietaus, iš Pagojės stotelės žygeiviai leidosi užburiančio grožio baltais vieškelėliais. Pasišlakstę gaiviu Latavos vandenėliu, keliauninkai užkopė į Palatavio piliakalnį. Pasak istoriko Tomo Baranausko, tai labiausiai tikėtina karalių Mindaugo ir Mortos karūnavimo vieta.

Žygio dalyviai Pagojės stotelėje.

Į kelionę!

Prie Palatavio piliakalnio.

Rūta MalikėnaitėPasižvalgę po Kiaušagalio, Pienagalio ir Latavėnų apylinkes, iškylos dalyviai pietavo prie Šv. Pranciškaus Asyžiečio stogastulpio vyskupo Pauliaus Antano Baltakio tėviškėje, o po pietų poilsio mielai bendravo su Rūta Malikėnaite – Kijeve gyvenančia lietuve, kurią daugelis pažįstame iš televizijos reportažų Maidano įvykių metu. Susitikimo metu plazdėjo Ukrainos vėliava, nes ši diena – ir Ukrainos vėliavos diena. Iškylos dalyvius pasveikino ir Latavos krašto išeivis, kraštotyrininkas, istorinės literatūros leidėjas Virginijus Strolia, kurio iniciatyva Latavos krašto palikimą ženklina sakralinės skulptūros.

Prie Kiaušagalio senkapio.

Latavėnuose, Baltakių sodybvietėje.

Apžiūrėta Latavėnų dvarvietė ir atminimo ženklas su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių portretų kopijomis. Kadaise, 1933 metais, Latavėnų dvaro savininkas šaulys Jonas Okuličius padovanojo vertingą istorinių portretų kolekciją Šiaulių „Aušros“ muziejui. Tuomet jam buvo vos 29 metai... Praėjo keliolika metų, ir šis optimizmo kupinas filantropas su šeima atsidūrė Sibire.

O kai jau atrodė, kad sunkiausios negandos praeityje ir vėl bus galima sušilti po savo namų stogu Latavėnuose, šimtamečių liepų alėja, kadaise vedusi į jaukius namus, baigėsi ties dykyne... Mažas medinis dvarelis buvo išdraskytas ir ištąsytas gabalais, kad nebūtų vilties šeimai kada nors sugrįžti. Vėliau šeima  atstatė kryžių, Jono Okuličiaus pastatytą liepų alėjos pradžioje, dedikavo jį Latavėnų tremtinių atminimui ir pasirašė: „Amžiams praradę tėvynę vaikai“...

Liepų alėja Okuličių dvarvietėje.

Meno kolekcijos kopijų ekspozicija senojoje dvarvietėje.

Pažintis su Okuličių meno kolekcija.

Besisvečiuojant Latavėnuose dangus pradėjo verkti. Sulyti žygeiviai mynė pedalus Troškūnų link. Čia, vienuolyno architektūriniame ansamblyje, juos sutiko broliai Marijus ir Elegijus, patarnavę sūrių ir giros degustacijoje, surengtoje XVIII a. rūsiuose.

Degustacija Troškūnų bažnyčios rūsyje.

Debesys išsisklaidė, ir keliauninkai traukė Troškūnų stotelės link. Senoji stotelė svečius pasitiko su akordeono muzika. Glostomi saulės spindulių, iškylautojai krovė dviračius į traukinuko platformas ir išvyko  į Panevėžį.

Atsisveikinimas su Troškūnais.

Iškyla truko 10 valandų, dviračiais numynėme 27 kilometrus, dalyvavo 80 dviratininkų.

Aukštaitijos siaurojo geležinkelio informacija

Valdo Pupelio nuotraukos

 
 
    Atgal...