Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2015-06-26   Kauno anykštėnės menininkės žvaigždėtoji paroda Viešintose
 
 

Kauno anykštėnų draugija kartu su Viešintų bendruomene nuo 2015 m. gegužės 28 dienos Viešintų pagrindinėje mokykloje-daugiafunkciame centre pristato kraštietės Virginijos JUCIŪNAITĖS tapybos darbų parodą „Vardas žvaigždėse“. Kalbiname parodos autorę.

Virginija Juciūnaitė prie savo parodos Viešintose.

– Virginija, Jūs grojate Vytauto Didžiojo bažnyčios vargonais Kaune. O kaip nusprendėte piešti ir tapyti?

– Mano tikroji ir pirmoji profesija – meninis apipavidalinimas. Baigusi Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą, išvykau į Kauną mokytis dailės, dirbau dailininke fabrikuose. Vargonai mano gyvenime atsirado daug vėliau... O piešiu nuo 2 metų – nuo tada, kai išmokau rankoje laikyti pieštuką. Sukdavau „malūnus“, burbulų kombinacijas – tai būdavo mašina, burbulai su kojytėm, išrikiuoti nuo didžiausio iki mažiausio – žmogeliukai!.. Taigi, pieštukas – viso gyvenimo palydovas. Beje, tie ankstyvieji piešinukai pavaizduoti paveiksle „Mažasis viensparnis“.

– Taip, tai buvo 7-ojo dešimtmečio pradžioje. O kaip kūryboje atsirado žvaigždės, kaip nuo tų ratukų perėjot prie žvaigždžių, galaktikų? Ar labai seniai?

– Prie žvaigždžių perėjau prieš 19 metų. Ši tema išsirutuliojo maldoje už vienus žmones, kurie man buvo labai artimi ir brangūs. Su jais kartu išgyvenau tam tikrą išlikimo dramą, ir kaip tik tuo metu teko statyti spektaklį Šv. Pranciškaus šventei. Reikėjo naujo scenarijaus, o visos temos buvo išsemtos. Tuomet netikėtai šovė mintis viduramžių legendą apie Gubijo vilką interpretuoti kitu rakursu – veiksmą simboliškai perkeliant į kosmosą. Spektaklį gana sėkmingai pastatėm, o išgyventos mintys ir malda persikėlė į popierių – piešdama žvaigždžių kompozicijas, rašydama miniatiūras, širdyje tebegyvenau su tais brangiais žmonėmis. Grafikos darbelių susidarė gana daug, ėmiau rengti parodas. Dalis jų buvo išspausdinta knygoje „Ugninis galaktikos žiedas“ (1997 m.).

V. Juciūnaitės kūrinys– Ši paroda – nebe pirmoji. Jūsų tapybos, grafikos darbai buvo eksponuojami projekte „Žodis ir spalva“ Kaune Įgulos bažnyčioje, Veterinarijos akademijoje, Vilkijos žemės ūkio mokykloje. Kaip gimė mintis surengti pirmąją ekspoziciją Molėtų astronomijos observatorijoje?

– Iš pradžių savo darbus eksponuodavau Vytauto Didžiojo bažnyčioje. Apsilankiusios Observatorijoje ir Etnokosmologijos muziejuje, draugės man pasiūlė su paroda nukeliauti į Molėtus – ten puiki erdvė dailininkų kūrybai! Tuojau susisiekėm su Observatorija ir dar tą pačią 2009 m. vasarą grafikos ir pastelės darbai pasiekė žvaigždžių šventovę.

– O kaip gimė aliejinės tapybos paveikslai?

– Po susitikimo su žvaigždėtu dangumi per teleskopą jis mane „pasigrobė“: grįžusi namo, „kliedėjau“ žvaigždėmis. Tai nebebuvo toji maldos simbolinė patirtis, išgyventa piešiant grafika. Kiek leido kišenė, pirkau astronomijos literatūrą, vieną po kito tapiau astronominius paveikslus, kūriau dainas. 2010 m. man buvo tikras kūrybinis „sprogimas“...

– Po to staiga viskas nutrūko?

– Viename stende mačiau užrašą „Pauzė – muzikos dalis“. Greičiau tai buvo savita pauzė, bet ne tuštuma. Tų pačių metų rudenį po sunkios operacijos pusmetį teko gulėti... Tuomet beliko poezija. Vienas bičiulis padrąsino rašyti noveles. Pravertė ir astronomijos žinios – kuriant meditacijų ir įžvalgų knygą „Astronomo rožinis“. Ją išleidau žurnalo formatu kaip katalogą su tapybos darbų reprodukcijomis, o noveles ir miniatiūras – knygutėje „Skrydis virš Gelmės“. Kai grįžau į darbą, čia pat, vargonų balkone, vėl tapau žvaigždžių paveikslus. Juose – nauji išgyvenimai, saviti liudijimai apie naujai sutiktus ir palydėtus žmones.

– Ne viename paveiksle – angelai. Kodėl jie vaizduojami vienu sparnu?

– Luciano de Crescendo yra gražiai pasakęs: „Mes visi esame angelai, tik su vienu sparnu, todėl norėdami skristi, turime apsikabinti.“ Kaip minėjau – tai liudijimai: viensparniai angelai – žmonės su savo likimais, vidaus kovomis, su tuo, kuo jie gyvena... Kiekvienas galime būti tuo viensparniu, galinčiu pakilti,  įprasmindami savo meilę, ją investuodami į kitą ir jame atrasdami save.

Dailininkės Virginijos Juciūnaitės tapybos paroda Viešintose surengta Kauno anykštėnų draugijos ir Viešintų bendruomenės iniciatyva. Kviečiame apsilankyti!

Dėkojame verslininkui Pauliui Gliaudėliui, kad darbai saugiai pasiekė Viešintas ir buvo pristatyti lankytojams, aktyviam fizinio lavinimo mokytojui Valentinui Lukoševičiui, direktorei Vitai Abraškevičienei, bibliotekininkei Jolantai Mameniškienei,  menų mokyklos dir. pav. Rūtai Pelegrimienei, Pasaulio anykštėnų bendrijos atsakingai sekretorei Juditai Skačkauskienei ir kitiems, kad netrūko dėmėsio ir viskas vyko labai sklandžiai.

Ačiū Jums.

Pagarbiai,
Kauno anykštėnų draugijos taryba

 
 
    Atgal...