Anykščių rajono laikraštis „Anykšta“ 2018 m. birželio 9 d. numeryje paskelbė kraštotyrininko Raimondo Guobio įspūdžius iš ekspedicijos upėmis, plaukiant nuo Anykščių iki Kauno.

Prieš aštuoniasdešimt metų didysis Lietuvos geografas, upių ir kitų vandenų tyrinėtojas, kelionių upėmis iniciatorius prof. Steponas Kolupaila su bičiuliais surengė kelionę baidarėmis iš Anykščių į Kauną.

Mums pavyko šią kelionę pakartoti, ja pagerbti visų laikų keliautojus, profesorius S. Kolupailą bei Kazimierą Pakštą, upių keliu susijungti literatūros bei laikinąją šalies sostines bei paminėti tėvynės Lietuvos Šimtmetį.

Gerai pasirengę, baidarėmis, pažymėtomis istoriniais vardais „Dausuva“ bei „Chronus“, iškeliavome iš Anykščių pirmadienį jau vakarop. Žinoma, atminties valandėle prisiminę istoriją, entuziastingą kelionių baidare mėgėją Antaną Žukauską-Vienuolį, rankose palaikę iš muziejaus lobyno ta proga iškeltą aną kelionę menančią vėliavėlę.

Mėlynąja „Chronus“ – taip vadinosi ir S. Kolupailos baidarė – skriejau aš ir muziejininkė Kristina Kiaušaitė, raudonos spalvos svajone išplaukė didžiųjų viršukalnių nugalėtojas Vladas Vitkauskas ir Romas Pačinskas su savo narsiu sūnėnu Jonu. Srovė nešė smagiai, nors daugelyje vietų taikėsi laives už dugno sugriebti klastingos seklumos, laimingų nuotykių ties Pesliais patyrę, greitai pasiekėme aukštomis bangomis liūliuojančius vartus į Kavarsko tvenkinį. Tuomet jau kabinome per dideles bangas prieš vėją. Tačiau į Kavarską nuplaukėme numatytų laiku ir nė kiek nepavėlavome į lygiai 20-ą valandą prasidėjusį susitikimą su pakrančių gyventojais.

Pasitiko didelis pulkas piliečių, kurių tarpe – didelį davinį firminių kaldūnų atgabenęs seniūnas Algirdas Gansiniauskas bei jo pavaduotoja Šarūnė Kalibataitė. Trumpai papasakojau apie kelionę, jos ištakas, tikslus, pristačiau piešinių parodą „Žemė žuvų ženkle“, o po to įvyko smagus „protų mūšis“, kurio klausimus atsakinėję buvo apdovanoti plakatais, atvirukais ir kitomis smulkmenėlėmis.

Tokie susitikimai su visuomene vyko ir Ukmergėje bei Jonavoje.

Po nakvynės Kavarske išplaukėme jau trimis laiveliais – prisijungė du vietiniai kelionių mėgėjai Rimantas ir Algirdas, mano Kristiną pakeitė didžioji upės mylėtoja Paulina Zukaitė, toliau nebeplaukė ir žymusis alpinistas. Atkarpa buvo turtinga salomis, žavingais reginiais.

Nuo Ukmergės mūsų komanda susicementavo, pasilikome tik keturi – visa „Dausuvos“ įgula, o Pauliną pakeitė patikimas tautietis Algimantas Baronas iš Svėdasų. Šventosios žemupys sužavėjo ne tik įspūdingomis atodangomis, vandenų pločiu bei erdvėmis, bei ir akmeningomis sraunumomis. Apie Matelio rėvą dar S. Kolupaila rašė, kad tai labai pavojinga vieta. Ir iš tiesų, tarp didelių akmenų tarsi į pakalnę besiritanti srovė vos ne ant šono laivelius vertė. Ir toliau akmenys purslus kėlė, daugelyje vietų mes, juos pastebėję, sėkmingai lenkėme, kitur, rodėsi, upių dievo ranka mus patogiausiu keliu vedė.

Džiaugėmės santakoje sustoję, o po to jau Nerimi pro tris gražuolius tiltus į Jonavą atplaukę. Čia bičiulio Gitauto Žičkaus šiltai priimti, penktame egzotiško viešbučio aukšte pernakvoję, leidomės žemyn upę. Didžiulė upė atrodė labai neįprasta, besiverianti kilometrinėmis tiesėmis, atsiverianti aukštais skardžiais, pasitinkanti bangomis, besišiepianti klastingais akmenynais bei pavieniais milžinais.

Mūsų žavesiu apdovanotas Druskelės rėvoje stūksantis didžiausias šalies upių akmuo Gaidelis. Rausvai baltai spindintis, aukštas kaip pirčiukė – iki skiauterės beveik keturi metrai, plotis ir ilgis – veik po penkis. Stabtelėjimas Lapėse prie pailgoje saloje įsikūrusių triukšmingų kirų kolonijos, o po to jau pagarbiai lėtas įplaukimas į Kauną.

Šventa valanda saulės nutviekstoje didžiųjų mūsų upių Nemuno ir Neries santakoje. Maršas Nemunu – aukštyn iki pat Vytauto bažnyčios, kur pakrantėje jau laukė smagus būrys Kaune gyvenančių anykštėnų, svėdasiškių ir bičiulių. Kelionę vainikavo jaukus vakaras Juozo Tumo-Vaižganto bute-muziejuje, Alfo Pakėno bei Tomo Ladigos globoje.

Užbaigę „Lietuva brangi“ pagiedojimu ir šūkiu „Irklu gerbk“, atsisveikinome kupini padėkos visiems mums šią kelionę atlikti padėjusiems (išskirtinė padėka Anykščių kredito unijai) su didžia naujų kelionių viltimi.