Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2008-02-11   Senovės Graikijos kultūrą jaunimas pažins iš anykštėnės vadovėlio
 
 

Antikos kultūros ir literatūros žinovė ir populiarintoja Vilniaus universiteto docentė Dalia Dilytė-Staškevičienė išleido vadovėlį aukštųjų mokyklų humanitarinių studijų studentams "Senovės Graikijos kultūra". Aiškiai, tiksliai ir sistemingai pateiktos, gausiai iliustruotos žinios, būtinos kiekvienam išsilavinusiam inteligentui, suteikia šiam vadovėliui populiaraus enciklopedinio leidinio reikšmę.

Mokslininkė, savo darbais suartinusi Graikiją ir Lietuvą, gimė ir augo Kraštų kaime netoli Svėdasų.

Ji yra Nepriklausomos Lietuvos Svėdasų viršaičio Antano Budreikos anūkė. 

Kaip rašo pratarmėje pati vadovėlio autorė, Senovės Graikijos kultūros istorija knygoje išdėstyta chronologiniu principu, pradedant nuo jos priešistorės, Kretos laikų, ir baigiant helenizmo epocha. Stengtasi išsamiai aptarti tik būdingiausius kultūros dalykus, todėl ne tokie svarbūs, specifiškesni reiškiniai (pavyzdžiui, Juodosios jūros kolonijų kultūra) liko nepaliesti.

Humanitarinių specialybių studentai dažniausiai atskirai studijuoja antikinę literatūrą ir antikinę filosofiją, todėl šiame vadovėlyje pateikta tik trumpa šių dalykų apžvalga. Labai trumpai paminėti istorijos ir politikos faktai bei įvykiai.

D. Dilytė-Staškevičienė aiškina pasirinkusi vokiškąją tradiciją kultūrai kaip kompleksinei visumai pristatyti.

Leidinyje ji aprėpia žinias, meną, moralę, valstybės valdymą, papročius, žmonių sugebėjimus bei įgūdžius, būdingus tai visuomenei. Vadovėlis supažindina su tokia kultūra, kurios daugybė materialių elementų, tokių kaip šventyklų detalės, turi dvasinį krūvį ir nėra vien techninės detalės. Ne atsitiktinai tokie Antikos laikų buities elementai, kaip molinės vazos, ilgainiui tapo estetinio pasigėrėjimo objektais pasaulio muziejuose.

Vadovėlyje atskleidžiami esminiai Antikos ir vėlesnių laikų kultūros skirtumai. Pasak mokslininkės, jos knygoje kalbama apie žmones, kurie buvo atradę garo mašiną, bet nepagamino garvežio. Mat jie mėgo intensyviai mąstyti, bet nemėgo taikyti praktikoje teorinių mokslo atradimų. Ji rašo apie žmones, kurie labai vertino saiką, harmoniją, laisvę ir kitas neapčiuopiamas vertybes, o gyveno namuose be kanalizacijos, centrinio šildymo ar net normalių krosnių.

"Jie keliavo per upes be tiltų ir per jūras be kompasų, laiką skaičiavo be laikrodžių, politiką vykdė be laikraščių, radijo ar televizijos, puotas rengė be įmantrių valgių. Toks jau paradoksas, kad būtent ši tauta padėjo pamatus viso pasaulio kultūrai", – teigia knygos pratarmėje jos autorė. 

Nors vadovėlis skirtas studentams humanitarams, mokslininkė, iki šiol nepamirštanti gimtojo Anykščių krašto, mano, kad jis turėtų sudominti ir gimnazijų mokinius bei visus tuos šviesuolius, kuriems rūpi pasaulio ir savosios kultūros istorija, nes lietuvių, kaip ir kitų Europos tautų, kultūra yra viena iš graikų kultūros šaknų maitinto medžio.

-anykstenai

 
 
    Atgal...