Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2022-05-18   Rasa Bražėnaitė. Piliakalnio istorijos. Trečias sezonas
 
 

Trečią vasarą Šeimyniškėlių piliakalnio istoriniame komplekse lankytojus pasitinkanti A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus muziejininkė Rasa BRAŽĖNAITĖ savo FACEBOOK paskyroje vis paskelbia naujų smagių kasdienybės nuotrupų...

Rasa Bražėnaitė. Piliakalnio istorijos. 2020–2021 m. pasakojimai.

Pasitaiko lankytojų − super entuziastų, kurie kalba kalba, klausia klausia, patys atsako, vėl klausia, diskutuoja, nesutinka, bet tik su savimi, nes muziejininkui įsiterpti − jokių šansų.

Toks lankytojas pasitaikė ir paskutinę pernykščio sezono dieną. Užpylęs muziejininkę klausimais, pabaigai pasiliko geriausią: o tai temples lankams iš ko darydavo? Iš elnio gyslų? Iš elnio žarnų? Gal iš gyslų? Gal iš žarnų? Gyslų? Žarnų? Ir taip be atokvėpio. Muziejininkė, visai jau nuglušus nuo tų gyslų ir žarnų, sugebėjo išspaust vienintelį atsakymą: man tai vienodai, aš lituanistė!!!

***

Pirmieji šio sezono lankytojai – labai faina šeimynėlė, išbandžiusi viską, ką tik galime pasiūlyti. Aksties (tokia trumpoji ietis, skirta artimai kovai) mėtymas mamai sekasi prastai, įsmeigt nepavyksta.

− Čia tau ne ukolus man į subinę varyt, − piktdžiugiškai komentuoja šeimos galva.

***

Muziejininkė, puiki istorikė, vesdama edukacinę programą, vis įterpia kokį specifinį terminą, kad bent kiek gi akiratis plėstųsi mūsų jaunimo.

Pasakoja, ką bus galima nuveikti pašaudžius. Štai šurfe (archeologinėje perkasoje), va ten, kur smėlis, bus galima metalo detektoriumi ieškoti archeologinių radinių, juos iškasti, padaryti ekspoziciją...

Po kiek laiko prie kitos muziejininkės pribėga dvi mergytės ir sako:

− Tai kur tas Šrekas?

− Kas? – nustemba muziejininkė.

− Šrekas. Teta sakė, ten kasti reikia...

***

Dar prie to paties. Muziejininkė labai nuodugniai aiškina, kaip reikia šaudyti: žiūrėkit, strėlės gale yra griovelis, į jį reikia įstatyti templę... Kol aiškina, viskas labai aišku ir visi, be abejo, viską moka, o kai tik patys paima lankus, pasipila bėdos.

− Kaip ten strėlę į STEMPLĘ reikia įdėt?

***

Vaikis nelabai sėkmingai pašaudė: strėlių pilna visur, tik ne taikiny. Ir taip nuoširdžiai sako draugui:

− Bet koks aš grybas, matai?..

Draugas pritaria: tikrai. Grybas.

***

Pakilau pareigose!..

− INSTRUKTORE, mums čia šaudyt neišeina, gal galit parodyt, – kreipiasi mokytoja.

***

Bet tikrai – o kaip gi kreiptis į muziejininką?.. Kas tokį žodį gali žinot?
 
Trečiokai šaudo, įsijautę nebemato, kad strėlės po kojom, kažkas ir lanką numetęs. Muziejininkė renka ir moralizuoja (pramuša kartais tas pedagoginis, nors tu ką..): strėlės ir lankai irgi yra muziejaus eksponatai, juos reikia pasaugot, nesulaužyt...

Vienas šaukia:

– Ėėė... Ėėėė... Kaip ten... Mokytoja!.. Ar jūs mokytoja?

− Galiu būt ir mokytoja. O kaip tiksliau vadinami žmonės, kurie dirba muziejuose? – provokuoja muziejininkė.

Ir gauna:

− Eksponatai?..

Taigi, kolegos, mieli eksponatai, su Tarptautine muziejų, tai ir muziejininkų, diena! Tegu ji būna darbinga ir smagi! Fainas tas mūsų darbas!

O nuotraukoje – Šeimyniškėlių piliakalnio vyrų modernus žvilgsnis į istoriją!..

 
 
    Atgal...