Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2022-08-22   Vilniaus anykštėnų kelionė: trys atradimų dienos Latvijoje
 
 

Rugpjūčio 13–15 dienomis Vilniaus anykštėnų sambūrio nariai ir jų draugai keliavome maršrutu Vilnius – Anykščiai – Rundalė – Jelgava – Kuldyga – Ventspilis – Kolkos ragas – Ryga – Saločiai – Vilnius.

Rugpjūčio 13 d. aplankėme Rundalę, kur apžiūrėjome Baltijos Versaliu vadinamus dvaro rūmus bei šalia jų esantį rožių parką. Baroko stiliaus dvaro rūmus Rundalėje suprojektavo garsus italų architektas Bartolomėjus Frančeskas Rastrelis. 1763–1768 m. Rundalės rūmai buvo Kuržemės hercogo Ernsto Johano Birono vasaros rezidencija.

Pakeliui į Jelgavą (iki 1917 m. – Mintauja) šių eilučių autorė pasidalino savo žiniomis apie pirmąją moterį beletristę lietuvių literatūroje – Liudviką Didžiulienę-Žmoną bei jos sutuoktinį bibliofilą, knygnešį Stanislovą Didžiulį. Turistams buvo priminta, kad rašytoja L. Didžiulienė-Žmona yra kulinarijos vadovėlio „Lietuvos gaspadinė, arba Pamokinimai, kaip prigulinčiai suvartoti Dievo dovanas“, turėjusio nemažai pakartojimų ir mėgstamo Lietuvos šeimininkių, autorė ir kad labai retą šios knygos egzempliorių yra įsigijusi Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka.

Vilniaus anykštėnų sambūrio nariams buvo įdomu išgirsti apie tai, kaip rašytoja L. Didžiulienė su savo paaugusiais vaikais, siekdama jiems suteikti išsilavinimą, išvyko į Mintaują. 1896–1907 m. Mintaujoje veikė rašytojos įkurtas lietuvių moksleivių bendrabutis-pensionas, kuriame mokydamiesi gimnazijoje gyveno nemažai Lietuvai nusipelniusių žmonių: būsimasis prezidentas Antanas Smetona, būsimasis ministras pirmininkas Juozas Tūbelis, dailininkas Justinas Vienožinskis ir daug kitų.

Jelgavoje, lydimi vietinės gidės, apžiūrėjome miestą, kurį 1266 m. įkūrė Livonijos ordinas. Pravažiavome miesto gatve, kurioje adresu Krantinės g. 6 kadaise veikė L. Didžiulienės pensionas. Deja, bendrabučio pastatas iki mūsų dienų neišliko. Smagu buvo pasivaikščioti po Lielupės upėje esančią Pašto salą, kuri su Jelgavos miesto centru sujungta keliais gražiais tiltais ir kurią puošia molio skulptūrų parkas. Pamatėme pastatą pirmosios Europoje liuteronų bažnyčios bei Kuržemės hercogo E. J. Birono žiemos rezidenciją – Jelgavos rūmus, pastatytus XVIII a. senosios pilies vietoje.

Tikriausiai įdomiausia buvo aplankyti Jelgavos istorijos ir meno muziejų, kuris žinomas istoriniu pavadinimu Academia Petrina. Šį pastatą pastatė hercogas E. J. Bironas ir jame 1775 m. buvo įsteigta pirmoji aukštojo mokslo įstaiga Latvijos teritorijoje. Muziejaus gidė supažindino mus su Kuržemės regiono istorija bei etnografija. Turėjome galimybę pakilti į Academia Petrina pastato bokštą bei pamatyti Jelgavos miestą iš paukščio skrydžio.

Kai išėjome į Jelgavos istorijos ir meno muziejaus kiemą, gidė mums parodė knygą „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“ (2016 m.), kurioje pristatoma tarptautinė paroda tuo pačiu pavadinimu, 2016–2017 m. eksponuota Jelgavoje ir Šiauliuose. Leidinyje pateikiama Mintaujos gimnazijos istorija, pristatomos ryškiausios XIX a. II p. asmenybės. Knygoje rašoma apie lietuvišką dvasią skleidusį gimnazijos mokytoją Joną Jablonskį. Taip pat užsimenama apie 1893–1896 m. Mintaujoje vikaru tarnavusį Juozą Tumą-Vaižgantą.

Iš gausaus Mintaujos gimnazijos moksleivių būrio leidinyje išskirti svarbiausi abiejų šalių Nepriklausomybės laikotarpio politikos veikėjai – Lietuvos prezidentas A. Smetona, Latvijos prezidentai Janis Čakstė ir Albertas Kviesis, Lietuvos Ministrai Pirmininkai: Mykolas Sleževičius, Ernestas Galvanauskas, Vytautas Petrulis, J. Tūbelis, Vladas Mironas, pirmasis Latvijos Saeimos pirmininkas Frydrichas Vesmanis, lietuvių tautinio atgimimo veikėjas Jonas Šliūpas. Kaip asmenybė, vienijusi abi tautas, leidinyje pristatomas lietuvis prelatas Kazimieras Jasėnas. Šio kunigo biografiją ir jo nuopelnus Jelgavos kraštui mums papasakojo muziejaus gidė.

Jelgavos muziejus minėtos knygos turėjo tik vieną egzempliorių, todėl atminimui nusifotografavome leidinio viršelį bei puslapius su L. Didžiulienės portretu ir nuotrauka, kurioje matosi rašytojos Mintaujoje ilgus metus veikęs lietuvių moksleivių pensionas.

Atsisveikindami su Jelgava apžiūrėjome ant buvusios gimnazijos pastato paradinės sienos kabančias atminimo lentas su bareljefais Mintaujos gimnazijoje besimokiusiems prezidentams: Lietuvos – A. Smetonai,  Latvijos – J. Čakštei ir A. Kviesiui. Atskira atminimo lenta yra skirta šios mokyklos gimnazistams, Vasario 16-osios signatarams:  Kaziui Bizauskui, Vladui Mironui, Jonui Smilgevičiui ir A. Smetonai.

Nakvojome Tukumo miesto viešbutyje. Tukumas – tai miestas, įsikūręs senovinės lyvių genties teritorijoje, kuriame gyvena apie 18 tūkst. gyventojų. Tukume daug architektūros paminklų, gražūs gėlynai, latviai šį miestelį vadina „rožių miestu“.

Ankstų rugpjūčio 14 d. rytą vykome į Kuldygą, kuri, kaip mums pasakojo vietinė gidė, yra vienas iš seniausių Latvijos miestų. Dabartinės Kuldygos vietoje 1244 m. buvo pastatyta Livonijos ordino pilis, kuri XVIII a. buvo sugriauta. Mieste gausu senovinių pastatų, kurie žavi keliautojus savo architektūra, jaukiomis gatvelėmis ir kavinukėmis. Kuldygos „sielos išsaugojimu“ rūpinasi šiame mieste veikiantis Restauracijos centras. Turistus, kurie lanko šį miestą, traukia ne tik senovė, dažną keliautoją labiau domina gamtos kūrinys – Ventos slenkstis,  vadinamas plačiausiu Europoje vandens kriokliu, prie kurio ir mums buvo smagu pasivaikščioti.

Rugpjūčio 14 d. vidudienį mūsų laukė neužšąlantis jūrų uostas – Ventspilis.

Kadangi karštis beprotiškai vargino, dalį ekskursijos laiko praleidome plaukdami laivu „Hercogs Jekabs“. Pasiplaukiojimo Ventos upės delta metu turėjome galimybę apžvelgti Ventspilio miestą iš vandens ir susipažinti su uosto gamybine veikla. Vėliau tęsėme pažintį su Ventspilio miestu, po jo senamiestį keliaudami pėsčiomis. Gidas Viktoras, kalbantis lietuviškai, supažindino mus su senojo Ventspilio turgaus laikrodžiu, senaisiais svorio ir ilgio matais. Gido pasakojimų klausėmės Rotušės aikštėje bei prie Tarptautinių rašytojų ir vertėjų namų.

Ventspilio miestas nuo 2002 m. dalyvauja tarptautinėje meno programoje „Karvių paradas“, todėl žvalgėmės ir ieškojome, kur „ganosi“ įvairiaspalvės karvutės. Fotografuotis prie karvių skulptūrų mums buvo smagi atrakcija.

Pakeliui ketinome aplankyti ir Kolkos ragą – kyšulį, kur susitinka Baltijos jūra ir Rygos įlanka, bet pritrūkus laiko ten šįkart nebeužsukome. Nusimaudėme pajūry netoli Kolkos rago, šiauriausio Kuršo taško, ir išskubėjome į Latvijos sostinę Rygą, kur nakvojome „Islande Hotel“ viešbutyje.

Rugpjūčio 15 d. iš pat ryto ekskursiją po Rygos senamiestį mums vedė puikiai lietuviškai kalbanti gidė Daina. Ji mums atskleidė Latvijos sostinės grožį. Dainos, profesionalės istorikės, dėka daug įdomių dalykų sužinojome apie mūsų kaimynus latvius ir susipažinome su Rygos viduramžių senamiesčiu. Buvo įdomu išgirsti pasakojimus apie Rygoje gyvenusius garsius žmones bei Juodagalvių gildiją, kuriai priklausė jauni ir nevedę pirkliai bei auksakaliai.

Daina parodė mums, kur yra Latvijos Respublikos prezidentūra, kur renkasi Latvijos Seimas. Buvo smagu prie Trijų brolių – istorinių Rygos senamiesčio namų – sutikti muzikantus, kurie sužinoję, kad Latvijos sostinės senamiestį apžiūri lietuviai, atliko mums „Tautišką giesmę“ bei lietuvių liaudies dainas „Du gaideliai“ bei „Ant kalno mūrai“.

Gidė mums papasakojo, kuo ypatingos yra Duomo katedra ir Švento Petro bažnyčia. Vaikščiodami po Rygos senamiestį, iš Dainos lūpų sužinojome daug informacijos apie Jugento meno stilių, kurio pastatų Latvijos sostinėje gausu.

Vaikščiodami savarankiškai aplankėme Rygos centre, Brivibo bulvare, esantį Laisvės paminklą, užsukome į bažnyčią, kurioje Šv. Mišios laikomos lenkų, latvių ir lietuvių kalbomis. Įspūdingą viešnagę Rygoje baigėme pasiplaukiojimu laivu „Vecriga“ Dauguvos upe.

Grįždami į Lietuvą, aplankėme Saločių Šv. Juozapo bažnyčią ir joje tarnaujantį kleboną Nerijų Papirtį. Kunigas, keletą metų dirbęs vikaru Anykščių Šv. Mato bažnyčioje, pateikdamas daug svarbių faktų, atskleidė mums Saločių miestelio bei Saločių bažnyčios ypatumus, supažindino su šio krašto istorija. Apžiūrėjome ne tik Saločių bažnyčią, bet taip pat ir Saločių progimnazijos moksleivių parodą, vaizduojančią laivus. Atsisveikindami su kunigu N. Papirčiu, nusifotografavome ant Saločių bažnyčios laiptų.

Esam laimingi, kad prasmingai praleidome ilgąjį Žolinės savaitgalį. Dėkojame kiekvienam talkinusiam, kad kelionė būtų įdomi ir sklandi. Padėka vairuotojui Michailui už profesionalų darbą. Didžiausią padėką skiriame Vilniaus anykštėnų sambūrio pirmininkei Reginai Smetonaitei už puikiai organizuotą kelionę, rūpestį bei dėmesį kiekvienam keliautojui.

Birutė Venteraitienė

Augustės Rastauskaitės ir Marytės Grubinskienės nuotraukos

 
 
    Atgal...