Gruodžio 8-osios vakare Anykščiuose tapo truputį šviesiau. Anykščių koplyčioje – Pasaulio anykštėnų kūrybos centre atidaryta aštuonių fotografijos mėgėjų bendra kūrybos paroda „Laimės žiburio šviesoje“.

Kolektyvinis šviesus jaunų žmonių žvilgsnis į Laimės žiburio papėdėje įsikūrusius Anykščius ir anykštėnus – aštuoniuose išskirtiniuose kadruose. Parodoje dalyvauja ir tiktai po vieną savo kūrinį eksponuoja Kristina Sereikaitė, Ieva Vogulienė, Vladas Banys, Lalezer Varbliauskienė, Vaidas Pupelis, Jovita Uzdraitė, Gytis Kaminskas ir Eglė Kleipaitė-Kanišauskienė.

Parodos kuratorė Pasaulio anykštėnų bendrijos atsakingoji sekretorė Simona Ševčenkaitė sakė, kad labiausiai norėjusi padidinti nuotraukas, dažniausiai matomas tik telefono ekrane ar kompiuterio monitoriuje: „Mūsų parodos autoriai labiau žinomi socialinių tinklų erdvėje, o ne fotomeno parodose“.

Pretendentams teko nelengva užduotis iš viso savo archyvo surasti ir ištraukti vienintelį geriausią kadrą, kuris tiksliausiai atitiktų pasiūlytą temą, gimusią dar vasarą – kartu su idėja įžiebti šviesos ir prie rašytojo Jono Biliūno antkapinio paminklo.

Savo pagarsėjusią, jau tarptautiniame konkurse įvertintą Šventosios nuotrauką pristatydama Ieva Vogulienė pasakojo, kad į ją sujungusi du kadrus, kuriuos padaryti ant Šventosios užtvankos išlaikymui užtruko visą nakties minutę.

O Jovita Uzdraitė prasitarė apie nuojautą, kuri tiksliausiai nuveda ten, kur kantriai sulaukusi gali nufotografuoti įspūdingiausią gamtos reiškinį. Vien tik šiais metais Anykščių rajone ji tris kartus užfiksavo fotoaparatu šiaurės pašvaistes.

Vienintelė tarp parodos dalyvių tituluota fotomenininkė, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė Kristina Sereikaitė prisipažino savo archyve neradusi temą atitinkančio gamtos vaizdo, nes fotografuojanti žmones.

Tačiau visai parodai apibendrinti tiko jos fotografija iš ciklo „Išnykstančios ir atsirandančios“, sukurto prieš 7-erius metus, kai dar tik su šeima pradėjo kurtis gyventi Anykščių krašte. Ugnies kamuolys, pakibęs virš mįslingos žmogaus figūros, pasak autorės, vienu metu gali būti ir vilties, ir grėsmės šviesa – kaip ir akimis nematoma žmogaus mintis.

Parodoje eksponuojamas nuotraukas lydi autentiški prisistatymai, kurie savitai apibūdina kūrinį ir charakterizuoja už kadro likusius kūrėjus.

Tautvydas Kontrimavičius